Rašant seniausią pasaulio knygą (Konkursinis straipsnis)

Žinias gali perteikti įvairiausi daiktai, todėl pradžioje susitarkime knyga laikyti tą daiktą, kuris per laiką perduoda nuoseklų, neiškraipytą pasakojimą.

Kartą penktokų paklausiau, - „Kuris daiktas yra kiečiausias, tai yra atspariausias laikui? Ant kokio daikto užrašytas pasakojimas išliks ilgiausiai?“. Kokių tik spėjimų neišgirdau: popierius, medis, akmuo, ledas, deimantas, ...

Tuomet aš jiems atskleidžiau savo atsakymą – dangus.

Šalia stovėjęs fizikos mokytojas sukluso. Šiais laikais net ir suaugę žmonės neįsivaizduoja kaip dangus gali būti kietas.

Apie kietą dangų aš parašiau straipsnelyje „Skaitant dangaus ženklus“ [1], todėl čia nesikartosiu. Trumpai tik priminsiu, kad žvaigždės dieną iš dienos prabėga dangų lygiai tokia pačia seka kaip prieš tūkstančius metų. Iš keletos žvaigždžių sudarytas piešinys (žvaigždynas) nepakitęs tūkstantmečiais sukosi virš mūsų galvų.

Dar akmens amžiuje žmonės šią dangaus savybę naudojo susigaudant erdvėje ir laike. Pavyzdžiui australų aborigenų gentyse iki šiol yra išlikę dainų, kuriose apdainuojami dangaus kūnai bei vietinis kraštovaizdis. Keliaujant ir dainuojant šias dainas buvo įveikiami milžiniški atstumai dykumose. Dainų pagalba buvo nepasiklystama ir randamas keliauninkui būtinas vanduo. Galima nesunkiai nuspėti kas būtų laukę keliautojo jei tokios dainos bent vienas posmelis būtų pakeistas. Mirtis nuo troškulio vidury dykumos nei vieno nežavėjo. Todėl šias žinias susieję su dangaus kūnų judėjimu aborigenai savotiškai jas „užrašė“ danguje [2].

Kažkada dangus buvo kaip atversta knyga, kurioje įvairiausių žinių pasisemdavo viso pasaulio žmonės. Atsiradus laikrodžiams ir kompasams šios, iš akmens amžiaus atėjusios žinios visame pasaulyje po truputi pradėjo blėsti. Šiais laikais mes matome tuščius puslapius. Tai būtų sulyginama su lygiais Lietuvos laukais. Mes galime jausti kažkada čia buvus didžią Lietuvos imperiją, tačiau prieš akis tik tušti laukai. Norint juose kažką rasti nebūtina brangi įranga. Labiau pasitarnautų archeologinės žinios, žinios apie praeities įvykius ir šiokia tokia nuojauta. Ta pati padėtis ir su dangiškos knygos tuščiais puslapiais. Čia praverstų tautosakinės, mitologinės, astronominės žinios ir šiokie tokie įgūdžiai naudojantis kompiuteriu. Šiais laikais tai beveik kiekvienam prieinama „įranga“.

Tiesa, mano galva dangaus knygoje paslėpti daug didesni lobiai, nei žemėje. Archeologas, kasinėdamas kapinyną ar piliakalnį, dažnai iškasa tik daikto dalis, sakykime puodo šukes. Tuo tarpu, dangiškoje knygoje iškarto galima atrasti visą nuoseklų pasakojimą. Jei lygintume su puodu, tai tas puodas būtų ne tik sveikas, bet dar gi su maistu jame ir net žmonėmis, kurie tą maistą gamino ir valgė. Kitaip pasakius, atkūrus dangiškos knygos įrašus gerokai praplėstume žvilgsnį į praeitį.

Taigi, kaip atkurti ir iš naujo surašyti tuščius „dangaus knygos“ įrašus?

Pradžioje aptarkime naudojamus įrankius ir kaip jais pasinaudoti, o po to užsiminsiu kaip skelbti surastas žinias.

Pirmiausia mums prireikš skaitmeninio žvaigždėlapio. Dangui tyrinėti yra sukurta daug kompiuterinių programų. Viena plačiausiai naudojamų yra atviro kodo programą Stellarium [3].  Jos privalumams išvardinti neužtektų šiam straipsniui skirtos vietos, todėl paminėsiu tik tuos, kurie mums šiuo atveju yra ypač naudingi.

Žinios iš akmens amžiaus yra labai senos, todėl žvaigždėlapis turi gebėti teisingai įvertinti žvaigždžių poslinkį per labai ilgus laiko tarpus. Stellarium palaiko naujausius žvaigždžių padėties skaičiavimo būdus. O jeigu esate šioje srityje pažengęs, tuomet Stellarium naudos ir jūsų sukurtą skaičiavimo būdą.

Dar vienas labai svarbus Stellarium programos privalumas yra tas, kad į jos žvaigždėlapį galima įtraukti savus šviesulius. Sakykime kometą, apie kurią visi seniai jau pamiršo. Apie vieną tokią Lietuvai didžiausią įtaką padariusią kometą C/1315 U1 neseniai parašiau straipsnį [4].

Sekantis dalykas yra ne ką mažiau svarbus mūsų tyrimui. Laiko bėgyje žmonės sugalvojo pavadinimus ne tik ryškiausioms žvaigždėms, bet ir jų grupėms – žvaigždynams. Skirtingos tautos žvaigždynus įsivaizdavo skirtingai. Vieniems žvaigždžių išsidėstymas galėjo priminti liūtą, o kitiems povą, kaip tai nutiko lietuviams. Stellarium  leidžia dangų pritaikyti tam tikrai tautosakai, žvaigždėms ir žvaigždynams suteikti savus pavadinimus.

Pavyzdžiui, šiai dienai norint žvaigždėlapyje matyti lietuvišką dangų pakanka atsisiųsti tam tikras bylas iš atviros prieigos Github svetainės [5]. Beje, susipažinę su šios svetainės darbu galėsite be didesnių vargų dalintis savo atradimais bei pastebėjimais su visu pasauliu!

Sudėjus lietuviškus duomenis į žvaigždėlapį mums atsiveria durys į protėvių pasaulėvaizdį. Dangus iš karto pradeda mums pasakoti pasakojimus.

Jūs paklausite, - „O kas iš to? Juk mes lietuviškų žvaigždžių ar žvaigždynų pavadinimų žinome labai mažai!“. Su šiuo klausimu ir atsiskleidžia mintis dėl ko reikia danguje iš naujo užrašyti senas pasakas.

Klijuodami šukę po šukės sulipdysime senai suskilusi indą ir į tuščias vietas galėsime įterpti patikimus duomenis. Ką tuose duomenyse rasime dabar galime tik spėti. Neabejotinai rasime senąjį pasaulėvaizdį, pasaulėvoką, o gal net legendinius įvykius.

Manau pats laikas būtų šiek tiek pasigilinti ne tik ką galima padaryti, bet ir kaip tai padaryti.

Dangaus stebėjimui reikia pasirinkti atskaitos taškus. Paprastam žmogui tokių taškų gali būti bet kas. Pavyzdžiui, kad ir namo kraigas arba medis matomas pro langą.

Tuo tarpu, visai žmonijai bendri dangaus stebėjimo atskaitos taškai turi būti lengvai randami bet kurioje aplinkoje. Tokių taškų yra net keletas. Gana lengvai randama Šiaurės kryptis. Pagal ją nustatomos likusios pasaulio kryptys. O pats lengviausias atskaitos taškas randamas užvertus galvą aukštyn. Tai zenito taškas. Jį patogu stebėti ir iš palapinės pro dūmų angą.

Tokiu būdu „įrėminus“ dangų galima pradėti stebėti kasdienį jo judėjimą tiek tikrame danguje, tiek programoje Stellarium. Įsidėmėjus žvaigždžių ir žvaigždynų judėjimą galima bandyti panašaus „judėjimo“, ar veiksmų eigos ieškoti pasakose. Ypač tam tinka pasakos, kuriose minimi žvėrys, ar net patys dangaus kūnai.

Reikia turėti omeny, kad kartais knygose pasakų turinys yra šiek tiek pakeistas, todėl pirmines pasakas  galima rasti mokslinėse duomenų bazėse (pavyzdžiui aruodai.lt).

Jei, lyginant pasaką ir dangaus kūnų judėjimą matome, kad pasakoje vykstantis veiksmas ar dalyvių kaita atkartoja dangaus kūnų judėjimą, tuomet galime teigti, kad pasaka kažkada buvo užrašyta danguje.

Jeigu tokią pasaką rasite, o turėtumėte nesunkiai rasti, tuomet lieka paskutinis žingsnis – paskelbti visam pasauliui apie savo pastebėjimus ar atradimus. Tai galima padaryti tiek tautosakos ar senosios astronomijos pakraipų moksliniuose žurnaluose, tiek panašiose svetainėse. Iki šios dienos savo atradimus aš skelbiu būtent tokiu būdu.

Visgi, kaupiantis duomenims, anksčiau ar vėliau turės būti sudaryta pilna duomenų bazė, kurioje visi tie duomenys bus tvarkingai pateikiami. Šiai dienai kažką panašaus darau svetainėje http://kriviu-krivis.lt/category/dangiskos-pasakos/

Tai tik mažą atodangą supažindinanti su vykdomais gana įdomiais darbais daug žadančioje mokslo srityje. Suprantu, kad čia pateiktų duomenų gali pritrūkti savarankiškam darbui, todėl jei iškils klausimų, tai susidomėjusius asmenis kviečiu kreiptis asmeniškai [6].

Kęstutis Račkaitis

Nuorodos:

1. K. Račkaitis, "Skaitant dangaus ženklus," (straipsnis pateiktas mokslo populiarinimo konkursui 2019), 2019-11-14.
2. R. P. Norris and B. Y. Harney, "Songlines and Navigation in Wardaman and other Australian," Journal of Astronomical History and Heritage, vol. 17, pp. 141-148, 2014.
3. Stellarium. http://stellarium.org/.
4. K. Račkaitis, "Lietuvai didžiausią įtaką padariusi kometa," (straipsnis pateiktas mokslo populiarinimo konkursui 2019), 2019-11-20.
5. K. Račkaitis, "Skaitant dangaus ženklus," pi-Ratas, 28 9 2014. https://github.com/pi-Ratas/Skaitant-Dangaus-Zenklus.
6. Susisiekimo duomenys. http://kriviu-krivis.lt/apie/kontaktai/.