Neuroekonomika – smegenų galybės ir ekonomikos dermė (Konkursinis straipsnis)

Naudojant Google trend įrankį, išsiaiškinta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2022 m. kovo 12 d. neuroekonomikos (angl. neuroeconomics) terminu dažniausiai domėjosi asmenys gyvenantys Nyderlanduose, Šveicarijoje, Kanadoje, Australijoje ir Indijoje.

Lietuvoje taip pat yra skiriamas dėmesys neuroekonomikai. 2004 m. buvo įsteigta Lietuvos neuromokslų asociacija, subūrusi akademinės bendruomenės, atitinkamų institucijų ir kitus narius, kurie domisi neuromokslais. Ši institucija gyvuoja iki šiol ir vykdo įvairią mokslinę bei švietėjišką veiklą neuromokslų srityje.

Lietuvos neuromokslų asociacija aktyviai kuria ryšius su kitomis bendruomenėmis. Akivaizdus to pavyzdys yra tai, kad ši institucija nuo 2008 m. priklauso Europos neuromokslų draugijai, o nuo 2017 m. – tarptautinės smegenų tyrimų organizacijai. Bet kodėl gi neuromokslai, o ypatingai neuroekonomika, yra tokia aktuali mūsų gyvenime?

Neuroekonomika – sparčiai besivystanti tarpdisciplininė mokslo sritis, apimanti ekonomiką, psichologiją ir neuromokslus (Fumagalli, 2010; Portelli, 2013; Torkington, 2016 ir kt.). Vadinasi, neuroekonomikos mokslui būdingi šie aspektai: racionalumas (atsakingas ekonomikos mokslas); psichologinių reiškinių interpretacijos (atsakingas psichologijos mokslas) ir biologinių nervų sistemos sandaros ir funkcionavimo giluminė analizė (atsakingi neuromokslai).

Neuroekonomikos mokslo tikslas – paaiškinti nervų sistemos pagrindu priimamus individo ekonominius sprendimus (Bătrâncea, Nichita, 2012; Meckl-Sloan, 2015; Hoyningen-Huene, 2015 ir kt.). Tiksliau sakant, neuroekonomikoje siekiama išsiaiškinti, kaip iracionalūs individų sprendimai priimami smegenyse (Schüll, Zaloom, 2011).

Tenka pripažinti, kad duomenų surinkimas, siekiant atlikti neuroekonomikos pobūdžio tyrimą, yra gana sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko, žinių ir galimybių resursų. Remiantis F. Lungu, A. M. Puşcaşu (2013), neuroekonomikos tyrimams atlikti gali būti taikomi šie metodai (neurometodai):

1) (branduolinis) magnetinis rezonansas – taikomos magneto ir radijo bangų savybės;

2) transkranijinė magnetinė stimuliacija (angl. transcranial magnetic stimulation): taikoma elektromagnetinė indukcija, o eksperimentai su galvos traumą patyrusiais asmenimis atliekami, siekiant nustatyti elgsenos pakitimus;

3) magnetoencefalograma (angl. magnetoencephalography): matuojamas ląstelės viduje susiformuojantis magnetinis laukas;

4) elektroencefalograma (angl. electroencephalography): matuojamas smegenų elektrinis aktyvumas.

Šie dažniausiai taikomi metodai yra naudojami, siekiant surinkti pirminius duomenis, juos apdoroti ir atitinkamai atsakyti į iš anksto (prieš atliekamą eksperimentą) išsikeltą klausimą. Visgi analizuojant ankstesnius mokslinius tyrimus (Camerer ir kt., 2005; Tom ir kt., 2007; De Martino ir kt., 2010; Bătrâncea, Nichita, 2012; Lungu, Puşcaşu, 2013 ir kt.), galima skirti bent šešias neuroekonomikos tyrimų pritaikymo sritis:

1) placebo efekto taikymas sprendimų priėmimo procese: tyrimą atliko P. Zak (Lungu, Puşcaşu, 2013);

2) nuostolių baimės efekto (angl. loss aversion) funkcionavimo paaiškinimas (Tom ir kt., 2007; De Martino ir kt., 2010 ir kt.);

3) investicinių sprendimų priėmimas (rizikos ir netikrumo sąlygos; Zweig, 2007);

4) lošimų teorija; diktatoriaus žaidimo tyrimą atlikto K. McCabe (Powell, 2003; Camerer ir kt., 2005 ir kt.);

5) apdovanojimo efektas ir jo funkcionavimo bei poveikio paaiškinimas (Rolls, 2000);

6) mokesčių mokėjimo ir (arba) vengimo atvejai ir jų paaiškinimai (Bătrâncea, Nichita, 2012) ir kt.

Akivaizdu, kad neuroekonomikos mokslas yra naudingas kasdieniniame gyvenime, dažniausiai priimant sprendimus susijusius su pirkimais, investavimu, mokesčių mokėjimu ir pan.

Vienas iš paprasčiausių pavyzdžių iliustruojančių neuroekonomikos mokslo tyrimo sritį yra nuostolių baimės efektas. Remiantis V. Tauraite (2018), tarkime, kad Antanas vakar netikėtai laimėjo 20 eurų, o šiandien tuos pinigus netikėtai pametė. Šiuo atveju tikėtina, kad Antano emocijos, susijusios su 20 eurų pametimu (situacija, kuri įvyko šiandien), bus santykinai stipresnės nei emocijos, susijusios su 20 eurų laimėjimo pojūčiu (situacija, kuri įvyko vakar). Nors grynasis nuostolis yra lygus nuliui, tačiau šioje situacijoje Antano emocijos pradeda dominuoti prieš racionalumą. Visa tai yra susiję su atitinkamų smegenų sričių dominavimu, kurios yra atsakingos už pelno / nuostolio identifikavimą ir atitinkamų sprendimų priėmimą.

Nors neuroekonomika tiria įdomius reiškinius, pasireiškiančius mūsų kasdieniniame gyvenime, tačiau dėl savo tarpdiscipliniškumo gali būti apibrėžiama kaip sudėtinga mokslo šaka, o mokslininkai turi turėti ne tik ekonominių, psichologinių, bet ir neuromokslų žinių.

Dr. Viktorija Tauraitė

Literatūros sąrašas

1. Bătrâncea, L., Nichita, R. (2012). A Neuroeconomic Approach of Tax Behavior. Annals of the University of Oradea, Economic Science Series, Vol. 21, No. 1, p. 649–654.
2. Camerer, C., Loewenstein, G., Prelec, D. (2005). Neuroeconomics: How Neuroscience Can Inform Economics. Journal of Economic Literature, Vol. 43, No. 1, p. 9–64.
3. De Martino B., Camerer, C. F., Adolphs R. (2010). Amygdala damage eliminates monetary loss aversion. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, Vol. 107, No. 8, p. 3788–3792. doi: 10.1073/pnas.0910230107
4. Fumagalli, R. (2010). The disunity of neuroeconomics: a methodological appraisal. Journal of Economic Methodology, Vol. 17, No. 2, p. 119–131.
5. Hoyningen-Huene, P. (2015). Appreciation Problems of Neuroeconomics. International Symposium “The Human Sciences after the Decade of the Brain. New perspectives on the neuro-turn in the social sciences and humanities”, p. 21. Johannes Gutenberg-University Mainz.
6. Lungu, F., Puşcaşu, A. (2013). What Is Neuroeconomics? (II) Experimental Neuroeconomics And Game Theory. Review of Management & Economic Engineering, Vol. 12, No. 1, p. 17–24.
7. Meckl-Sloan, C. (2015). Neuroeconomics and Neuromarketing. International Journal of Business Management & Economic Research, Vol. 6, No. 2, p. 133–136.
8. Portelli, S. J. (2013). Probabilistic risk, neuroeconomic ambiguity, and Keynesian uncertainty. Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 36, No. 1, p. 3–14. doi:10.2753/PKE0160-3477360101
9. Powell, K. (2003). Economy of the Mind. PLOS Biology, Vol. 1, No. 3, p. 312–315. doi: 10.1371/journal/pbio.0000077
10. Rolls, E. T. (2000). Précis of The Brain and Emotion. Behavioural and Brain Sciences, Vol. 23, p. 177–234.
11. Schüll, N. D., Zaloom, C. (2011). The shortsighted brain: Neuroeconomics and the governance of choice in time. Social Studies of Science (Sage Publications, Ltd.), Vol. 41, No. 4, p. 515–538. doi:10.1177/0306312710397689
12. Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto teorinės interpretacijos neuroekonomikoje. Regional formation and development studies, T. 25, Nr. 2, p. 79–90.
13. Tom, S. M., Fox, C. R., Trepel, C., Poldrack, R. A. (2007). The Neural Basis of Loss Aversion in Decision-Making Under Risk. Science, Vol. 315, No. 26, p. 515–518. doi: 10.1126/science.1134239
14. Torkington, S. (2016). Everything you need to know about neuroeconomics. Prieiga internete: https://www.weforum.org/agenda/2016/10/everything-you-need-to-know-about-neuroeconomics/
15. Zweig, J. (2007). Your Money and Your Brain - How the new science of neuroeconomics can help make you rich. New York: Simon and Schuster Paperbacks.