Kuo lesinti paukščius ir miško gyvūnus žiemą?

Paukščių lesyklos

Paukščių lesyklos yra nepakeičiama pagalba žiemos mėnesiais, o tinkamas jų pasirinkimas gali labai pagerinti lesinimo efektyvumą. Yra keli lesyklų tipai, tarp kurių populiariausios – namelio tipo, automatinės ir parkinės lesyklos.

Namelio tipo lesyklos, nors ir pačios populiariausios, ne visada suteikia optimalų apsaugą nuo oro sąlygų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Geriausia, kai jos yra pagamintos iš tvirto medžio, su gerai pritaikytu stogeliu ir apsaugomis, saugančiomis lesalą nuo lietaus bei sniego. Tai užtikrina lesyklos patvarumą ir apsaugą nuo drėgmės.

Automatinės lesyklos leidžia papildyti lesalą palaipsniui, paukščiams jį lesant. Tai itin patogu žmonėms, neturintiems daug laiko, nes paukščiai visada turi prieigą prie šviežio maisto. Parkinės lesyklos yra didelės konstrukcijos, skirtos lesinti didesnį paukščių kiekį vienu metu. Jos dažniausiai statomos viešose vietose, tokiose kaip parkai ar botanikos sodai, kur maistą gali papildyti daugybė žmonių.

Lesyklą svarbu pastatyti saugioje vietoje – tokioje, kur jos nepasiektų plėšrūnai, pavyzdžiui, katės, tačiau paukščiai galėtų lengvai ja naudotis. Rekomenduojama lesyklą montuoti bent 1,5 metro aukštyje nuo žemės ir netoli krūmų ar medžių, kurie gali būti paukščių priedanga. Taip pat reikia vengti vėjuotų vietų ar tų, kur tiesiogiai krenta krituliai, kad lesalas išliktų sausas ir šviežias.

Kuo lesinti paukščius?

Tinkamas maistas paukščiams yra pagrindinis sėkmingo lesinimo elementas. Saugiausi ir vertingiausi lesalai yra įvairių rūšių sėklos – saulėgrąžos, soros ar kanapės, taip pat riešutai ir džiovinti vaisiai. Žiemą paukščiams itin naudingi gyvuliniai riebalai, tokie kaip nesūdyti taukai ar lajus. Šie produktai suteikia daug energijos šaltuoju metų laiku.

Svarbu vengti duoti paukščiams perdirbtų, sūdytų ar sugedusių produktų, nes jie gali jiems pakenkti. Šviežia ir drėgna duona, pavyzdžiui, išbrinksta paukščių virškinimo trakte, sukeldama rimtų sveikatos problemų. Taip pat reikėtų vengti pelėsiu užkrėstų sėklų ar riešutų, nes jie gali būti nuodingi. Virtuvės atliekų taip pat negalima naudoti lesinimui, nes jos dažnai būna su prieskoniais ar kitais paukščiams netinkamais priedais.

Lesalus verta pritaikyti konkrečioms paukščių rūšims. Pavyzdžiui, zylės mėgsta nesūdytus taukus ir saulėgrąžų sėklas, o žvirbliai bei žaliukės pirmenybę teikia smulkioms sėkloms ir javų grūdams. Juodiesiems strazdams ir šermukšniams galima palikti smulkiai supjaustytų obuolių ar šermukšnio uogų. Įvairovė lesale pritrauks daugiau paukščių rūšių ir suteiks jiems geresnę pagalbą šaltuoju metų laiku.

Miško gyvūnų šėrimas

Nors noras padėti miško gyventojams, tokiems kaip stirnos, šernai ar lapės, yra kilnus, tačiau tokia pagalba dažnai daro daugiau žalos nei naudos. Šie gyvūnai gali prarasti natūralius maisto paieškos instinktus, o tai sutrikdo jų elgesį. Be to, šernų šėrimas Lietuvoje draudžiamas dėl afrikinio kiaulių maro plitimo. Už šio draudimo pažeidimą gresia administracinės nuobaudos.

Šeriant miško gyvūnus taip pat kyla pavojus užteršti aplinką. Neteisingai parinktas maistas gali pakenkti gyvūnų sveikatai ar net sutrikdyti vietos ekosistemą. Dėl šių priežasčių miško gyventojų šėrimą reikėtų palikti profesionalams – medžiotojų būreliams ar miškininkams.

Atsakingo lesinimo svarba

Lesinimas gali turėti neigiamą poveikį ekosistemai. Pavyzdžiui, reguliarus maisto papildymas gali sutrikdyti populiacijų savireguliaciją ir lemti jų perteklinį augimą. Tai savo ruožtu gali padidinti spaudimą aplinkai – augalijai ir kitiems gyvūnams. Be to, vienoje vietoje susibūrę gyvūnai labiau linkę platinti ligas.

Dėl šių priežasčių svarbu gyvūnų lesinimą vykdyti atsakingai, laikantis specialistų rekomendacijų. Taip galime užtikrinti, kad mūsų pagalba bus naudinga, o ne kenksminga.