Išskirtiniai žirgai, kurie gyvena geriau už bet kokius milijardierius: mylisi tris kartus per dieną, valgo ir miega kiek tik nori, beveik nieko nedirba ir visai niekuo nesirūpina

Tačiau Faraonas nėra žmogus, o lenktyninis žirgas, tapęs pirmuoju žirgu, laimėjusiu visus įmanomus JAV žirgų lenktynių turnyrus („Grand Slam“). Šis žirgas gimė 2012 metais, o jau po 2015 metų sezono pasitraukė iš profesionalių lenktynių. Jo veisimo teisės buvo parduotos Coolmore žirgynui už sumą, kuri nebuvo atskleista.

Kad ir kokia ta suma buvo, tikriausiai, buvo verta kiekvieno cento, kadangi dabar Coolmore žirgynas už kiekvieną Faraono apvaisintą patelę ima 200 000 dolerių mokestį. Per vienerius metus Faraonas savo žirgynui uždirba apie 30 milijonų dolerių! O patys apvaisinimai būna sėkmingi net 80 procentų atvejų. Taigi Faraonui sekasi ne tik hipodrome, bet ir už jo ribų.

Tiesa, geriausio lenktyninio žirgo vardas nereiškia, kad Faraonas už savo giminės pratęsimą gauną didžiausią užmokestį. Štai lenktyninis žirgas Tapitas 2004 metais Kentukio derbyje užėmė vos 9 vietą, tačiau jis pirmauja pagal gaunamą honorarą už vieną apvaisinimą, kuris siekia net 300 000 dolerių.

Dar 2005 metais šis mokestis siekė 15 000 dolerių, tačiau vienas iš jo palikuonių hipodrome sulaukė nepaprastos sėkmės, todėl per pastarąjį dešimtmetį Tapito kaina gerokai išaugo.

Šie žirgai mokosi gana greitai. Kuomet Tapitas palieka savo didelį ir prabangų gardą, jis gali keliauti tik dviem kryptimis – į aptvarą, kuriame jis treniruojasi, arba veisimo angarą, kuriame jį galima rasti 9, 13 ir 18 valandomis.

Dauguma veisimo fermų yra išsidėsčiusios 60 kilometrų spinduliu Kentukyje, todėl geriausi specialistai yra tame pačiame regione. Veisimo sezonas tęsiasi nuo vasario iki liepos mėnesio, kadangi šiltas oras padeda patelių vaisingumui.

Veisimo sesijos trunka vos kelias minutes. Prižiūrėtojai žirgą nuveda pas patelę į aptvarą ir įsitikina, kad viskas atliekama iki galo. Jie netgi patikrina nedidelį spermos kiekį, kad įsitikintų, jog ji atliks savo darbą. Po veisimo sesijos nebūna jokių glamonių, pasibuvimų ar bendrų pusryčių – žirgas išvedamas lauk. Žirgai tam nesipriešina, nes jie žino visą tvarką.

Žirgams taip pat reikia pertraukos nuo intensyvaus poravimosi, todėl pusmetį jie apskritai nedalyvauja jokiose veisimo sesijose. Ši pertrauka yra reikalinga, kadangi be jos žirgams gali išsivystyti stuburo problemos, todėl pusmetį žirgai gali žaisti ar tiesiog ilsėtis ant pievelės.

Kol žirgai ilsisi, hipodromo darbuotojai nesnaudžia – jie ieško naujų žirgų bei analizuoja, kuriuos žirgus geriausia suporuoti. Jie žiūri į keturis aspektus – kilmę, fizinį paruošimą, rezultatus hipodrome bei kainą.

Tai panašu į lažybas, kadangi čia niekas niekada nėra garantuotas. Prasidėjus veisimo sezonui darbuotojai dirba su veterinarais, mėgindami nustatyti, kuri diena ir koks laikas geriausias apvaisinimui. Tačiau šių čempionų palikuonys taip pat negarantuoja, jog jie bus sėkmingi žirgai ir laimės visus titulus.