Kada taisyti, o kada geriau pamiršti - daugybė žmonių net nesvarsto taisyti sugedusių prietaisų

Tai atskleidė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota apklausa, rašoma prenešime spaudai.  

Mažiau remontuojame – didiname atliekų kiekį

„Mūsų asociacijos inicijuota apklausa parodė, kad labai daug – net 80 proc. – mūsų šalies gyventojų nesivargina pasirūpinti savo sugedusios elektros ir elektronikos įrangos taisymu. Ne vienu atveju netaisomi ir tie prietaisai, kuriuos pataisyti nesunku ir tikrai vertėtų. Vadinasi, labai daug tokios įrangos virsta atliekomis. O blogiausia tai, kad dalis vartotojų nelabai žino, kaip saugiai šias atliekas rūšiuoti, kur jas padėti, kad jos nepakenktų žmonių sveikatai ir nepridarytų žalos aplinkai“, – EPA sako projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.

Apklausa atskleidė, kad šaldytuvai, šaldikliai, televizoriai, skalbimo mašinos ir kompiuteriai  yra pagrindinės elektronikos prekės, kurias remontuoti linkęs bent kas antras (45–50 proc.) šalies gyventojas. Plaukų priežiūros prietaisai, elektriniai virduliai bei mikrobangų krosnelės patenka į rečiausiai remontuojamų elektronikos priemonių trejetuką. Šią įrangą remontuotų tik 10–11 proc. respondentų.

Kuo jaunesni, tuo rečiau renkasi taisyti

Tik 34 proc. apklaustųjų teigė remontuotinais daiktais laikantys mobiliuosius telefonus, tik 25 proc. jų remontuotų elektrines kaitlentes, orkaites, elektrines ar kombinuotas virykles. Dulkių siurblius, vaizdo ir garso grotuvus, garso stiprintuvus, virtuvinius kombainus, smulkintuvus, plakiklius, oro kondicionavimo, ventiliavimo prietaisus ir gartraukius kaip taisytinus prietaisus vertina 16–19 proc. apklausos dalyvių. Lygintuvus, elektrinius šildymo prietaisus, spausdintuvus ir skenerius taisytų vos 14 proc. apklausos dalyvių.

„Spartūs gyvenimo tempai ir rinkoje pasirodantys vis tobulesni įvairios elektros ir elektronikos įrangos pavyzdžiai, ko gero, irgi lemia, kad mažiau rūpinamės taisyti įvairią sugedusią įrangą. Ypač tokia nuostata būdinga jaunesniems vartotojams. Remiantis apklausa, kuo jaunesnis vartotojas, tuo mažiau jis linkęs remontuoti sugedusį elektros ar elektronikos prietaisą, galbūt dėl to, kad jaunam visko reikia čia ir dabar, jis nėra linkęs laukti, kol daiktas bus sutaisytas“, – atkreipia dėmesį I. Baltrūnaitė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad patys buitinius prietaisus gyventojai remontuoja itin retai. Kiek dažniau remontuojami mobilieji telefonai bei kompiuteriai (4–5 proc.). Anot EPA projektų vadovės, tai galėtų būti aiškinama, kad daugelis mūsų linkę užsiimti tuo, ką geriausiai moka bei negaišti laiko dirbant darbą, kurio neišmano.

Kai kada taisyti net labai apsimoka

Elektronikos ir elektros technikos taisymo paslaugas siūlančios UAB „Technikai“ direktoriaus Ramūno Viškelio teigimu, žmonės į jų specialistus dažniausiai kreipiasi norėdami pataisyti nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį, mobilųjį telefoną, televizorių. Nemažai žmonių taip pat kreipiasi sugedus kavos aparatui.

„Šie daiktai yra nepigūs, dėl to žmonės mano, kad tokius daiktus taisyti apsimoka. Pavyzdžiui, geras telefonas ar kompiuteris kainuoja apie 1000 eurų, televizoriaus be 500 eurų nenusipirksi, brangūs yra ir kavos aparatai. Vis dėlto sulaukiame ir didžiulio srauto įvairios kitokios įrangos, pradedant elektriniu dantų šepetuku, plaukų tiesinimo žnyplėmis, smulkintuvais, plaktuvais ir baigiant visa kita įranga, kuriai veikti reikalinga elektra“, – sako R. Viškelis.

Nemažai žmonių atneša į taisyklą sugedusius siurblius. Pagrindinė siurblio bėda – sudegė variklis. Suremontuoti tokį siurblį, įvertinus reikalingas detales, kainuotų 60–80 eurų. Todėl daugelis žmonių nusprendžia atsisakyti remonto. Analogiškas sprendimas priimamas sugedus mikrobangų krosnelei, kai sudega jos svarbiausias elementas magnetronas – jo kaina sudaro didžiąją šios krosnelės kainos. Pasak R. Viškelio, dažniausiai nebeapsimoka taisyti pigių kiniškų prietaisų, kurių detalių taisyklos neturi ir kurių paieškos kainuotų brangiau nei visas prietaisas.

Ar yra prietaisų, kuriuos žmonės galėtų susitaisyti savo jėgomis? „Kartais žmonės atneša neveikiančią įrangą, kurios gedimas – sugedęs elektros kištukas. Jam pataisyti dažniausiai užtektų atsukti ir vėliau prisukti tris varžtus“, – aiškina R. Viškelis.

Kaip vieną argumentų, kodėl verta taisyti, bendrovės vadovas įvardija tai, kad labai dažnai gaminių serija turi vieną silpną vietą. Ją pataisius toks gaminys gali tarnauti labai ilgai. Įmonės specialistai patyrė: kai kada žmonės lyg susitarę neša vis tuos pačius daiktus, kurių liga – ta pati.

Ragina taisyti, jei tik įmanoma

„Mūsų duomenimis, 18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose – nenaudojami. Mūsų asociacija nuolat primena, kokią grėsmę žmonėms ir gamtai kelia nesaugiai laikoma ar neatsakingai išmesta nebenaudojama įranga, o taip pat skatina žiedinę bei dalijimosi ekonomiką palaikantį vartotojų elgesį. Vienas būdų mažinti elektros ir elektronikos atliekų kiekį – taisyti ir kuo ilgiau naudoti dar galinčius funkcionuoti daiktus“, – atkreipia dėmesį I. Baltrūnaitė.

EPA projektų vadovė taip pat pastebi, kad sugedusios, bet pataisomos namų technikos savininkai, priimdami sprendimą nebetaisyti, o įsigyti naują, dažnai neįvertina keleto svarbių pasirinkimo taisyti privalumų.

Kodėl verta rinktis taisyti elektros ir elektronikos įrangą

Galėtume sutaupyti pinigų. Labai dažnu atveju  elektros ir elektronikos įrangos remontas kainuoja pigiau nei naujas daiktas. EPA rekomenduoja rinktis taisyti tais atvejais, kai remontas neviršija 50 proc. naujos įrangos kainos.

Nesugaištume laiko rinkdamiesi ir įsisavindami. Vertindami, kiek laiko sugaištame ieškodami meistro ar gabendami daiktą į taisyklą, dažnai užmirštame, kad kartais prireikia ne vieną dieną naršyti internete ar apsilankyti parduotuvėse, gaištame laiką ir aiškindamiesi apie daikto kokybę vartotojų forumuose bei klausinėdami parduotuvių vadybininkus. Nauji daiktai dažnai turi naujų funkcijų, kurias valdyti reikia išmokti. Perkelti duomenis iš seno kompiuterio ar telefono į naują įrangą taip pat pareikalauja laiko.

Pasirinkę taisyti pataisomą įrangą prisidėtume prie tvarios aplinkos puoselėjimo. Kitaip sakant, mažiname elektros ir elektronikos įrangos atliekų kiekį pasaulyje. O juk kol kas vis dar mokomės šias atliekas teisingai rūšiuoti ir tvarkyti.

Gyventume švariau ir erdviau. Pasirinkę įsigyti naują daiktą, bet netaisydami senojo, pastarąjį padedame į stalčių, lentyną, spintą ar sandėliuką. Neretai tai būna erdvė, kurios per didelė ar per maža temperatūra neigiamai veikia įrangą ir paskatina jos sudedamųjų medžiagų irimą bei skaidymąsi. Taip ne tik apsikrauname nenaudojamais daiktais, bet ir užteršiame aplinką bei rizikuojame savo sveikata.

I. Baltrūnaitė primena, kad elektronikos atliekų atsikratymas turėtų būti paskutinis etapas grandinėje – po taisymo, patekimo į antrinę rinką ir kt. Nebetaisomus ir nebenaudojamus elektronikos prietaisus reikėtų saugiai išmesti į jiems skirtus konteinerius. Baterijas bei smulkiąją elektroniką galima palikti prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur.