Konkursų temos
.
(1)
2018-01-31
13
Tikriausiai dauguma skaitančiųjų prisimena gūdžius tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtuosius metus, kai dangus knibždėjo skraidančių lėkščių ir kitokių rakandų, prilipę prie televizoriaus žiūrovai sekė agentų Mulderio ir Scully nuotykius, o karts nuo karto anapus Atlanto vienas ar kitas žmogus pareikšdavo, esą ateiviai didelėmis akimis ir dar didesnėmis galvomis pavėžino jį iki Krabo Ūko ir atgal ir pakeliui atskleidė Visatos paslaptis.
(0)
2018-01-29
-3
Mokslinėje fantastikoje mane visada labiausiai žavėjo „papildyti“ (angl. augmented) žmonės – žmonės, susijungę su technologijomis, kad peržengtų savo galimybių ribas. Žinant, kad noras tobulėti ir siekti vis daugiau yra vienas universaliausių žmogiškosios prigimties bruožų, o moksliniai tyrimai neretai yra įkvepiami mokslinės fantastikos, darosi įdomu – kiek prie tokios fantastikos yra priartėjusi dabartinė visuomenė?
(0)
2018-01-28
11
Mokslo populiarintojas Frederikas Braunas 1954 metais paskelbė savo trumpiausią vieno puslapio apsakymą „Atsakymas“ apie žmonių ir kompiuterių ateitį.
(0)
2018-01-27
16
Paukščiai nutyla ir mandagiai pasitraukia palikdami kelią audrai. Vos juntamai pasišiaušia plaukeliai ant viso kūno. Vėjas nurimsta. Visi pradeda kažko laukti. Ir štai dangus praplyšta, iš jo iškrenta pirmasis žaibas. Dangus pradeda šėlti...
(0)
2017-12-21
0
Domiesi mokslu ir technologijomis? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Galbūt nori ją dar geriau suprasti? Arba įžvelgi problemas, su kuriomis susiduria mokslas Lietuvoje ar pasaulyje? Dabar tam puikus šansas! Klimato kaita, atsinaujinanti energetika, mikroorganizmų pasaulis, misija į Marsą, genų inžinerija, dirbtinis intelektas, kur slypi laimė – mokslininkai tyrinėja daugybę sričių. Griebk plunksną, rašiklį ar klaviatūrą ir atskleisk mokslą įdomiai.
(0)
2017-02-01
1
Prieš kelias savaitės baigėsi ketvirtasis Mokslo populiarinimo konkursas. Jis sulaukė dvidešimt keturių darbų – panašiai, kaip ir ankstesnieji. Buvo atsiųsta pora tekstų, kurių negalėjome priimti (vienas – plagijatas, kitas – pseudomokslas), tačiau apskritai darbų įvairovė džiugina. Buvo ir socialinių mokslų, ir tiksliųjų, ir gamtos, ir aplink matomų dalykų paaiškinimo, ir moderniausių mokslinių tyrimų, ir ko tik nori kitko. O dabar atėjo metas paskelbti, kurie iš darbų yra patys geriausi.
(0)
2017-01-20
17
Juokas moksliškai apibūdinamas kaip viena iš žmogaus reakcijų į juokingus reiškinius arba kutenimą, pasireiškianti nevaldomu veido ir kūno raumenų judėjimu, specifiniu garsu ir kvėpavimo ritmo pakitimu. Bet juokas taip pat yra pats tikriausias „vaistas“ nuo daugelio ligų. Ne veltui sakome - „juoktis sveika“.
(0)
2017-01-19
18
Gamta nuolatos mus stebina savo įdomybėmis. Mokslininkai, vis giliau ir giliau lenda į jos pasaulį ir atranda naujų dalykų. Ne išimtis ir augalų stresas. Norint gerai „pažinti“ augalą, reikia pasidomėti ir jo fiziologija. Kai išgirstame žodį - stresas, dažniausiai pagalvojame apie žmogų, apie jo fiziologiją, kaip jis reaguoja į tam tikrus stresorius. Tačiau augalai taip pat patiria stresą, t. y. augalas reaguoja į jam netinkančius, nepalankius sąlygų veiksnius.
(2)
2017-01-18
6
Miegant, žmogaus smegenys priverčia raumenis atsipalaiduoti ir nejudėti, tačiau retais atvejais asmenį ištinka „miego paralyžius“ t. y. žmogus nubunda, bet negali pajudėti.
(0)
2017-01-17
3
Nanotechnologijos – tai sąvoka, kuri jau seniai nebegąsdina plačiosios visuomenės, tačiau tuo pačiu ne visi ir ne visada žinome, kur šios technologijos yra arba gali būti pritaikomos. Tikriausiai ne visi esate girdėję ir apie magnetines nanodaleles, o apie jų panaudojimą žinių turite dar mažiau. Nepaisant to, jų pritaikymas yra platus, o ko gero įdomiausia dalis – tai jų panaudojimas medicinoje.
(1)
2017-01-16
17
Manoma, kad filosofijos terminas buvo sugalvotas vieno iš garsiausių graikų filosofo Pitagoro prieš maždaug 2500 metų. Vis tik, tai tikrai nebuvo filosofijos pradžia.
(0)
2017-01-15
18
Žmogaus ląstelėse, kaip ir daugumoje kitų, yra trijų svarbiausių rūšių biologinės molekulės: DNR, RNR ir baltymai. Dažnai yra kalbama apie baltymų pritaikymą biotechnologijos pramonėje, pastaraisiais metais padaugėjo kalbų apie genomo (DNR) redagavimą. Kiek mažiau dėmesio populiariojoje literatūroje susilaukia RNR, nors jinai taip pat turi savo pritaikymo sričių. Čia aptarsime dalį jų – kuo mums gali būti naudingas gebėjimas valdyti ląstelės RNR.
(2)
2017-01-14
25
„Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba“, - teigia amerikiečių rašytojas Rėjus Brėdberis.
(1)
2017-01-13
8
Gyvieji organizmai gyvena ir dauginasi. Tačiau jų dauginimosi procese nutinka DNR chromosomų (ląstelių atsakingų už paveldimus palikuonių požymius) pakitimų, kurie sukelia mutacijas. Mutacija - tai organizmo DNR pakitimai, kurie perduodami palikuoniams. Šie pakitimai sukelia ligas ar fenotipo (išvaizdos) pokyčius.
(0)
2017-01-12
47
Ar kada nors jums atėjo mintis, kad esame ne vienintelė apgyvendinta planeta, o gal net kažkur yra tikslios mūsų kopijos? Ar kada nors kėlėte sau klausimą „kas būtų, jeigu...?“ ir norėjote pamatyti, kaip gi išsirutuliotų įvykiai, jeigu pasielgtumėte kitaip? O gal tarp jūsų yra tokių, kuriems kažkoks veiksmas ar reginys realybėje atrodo anksčiau matytas? Šaunu! Šis straipsnis kaip tik jums, nes čia aptarsiu ir paaiškinsiu pačią labiausiai kontroversišką multivisatos (kitaip - paralelinių visatų) teoriją.
