Saulės sistema
.
(0)
2024-04-22
12
Saturno planeta turi 146 natūralius palydovus – daugiau nei bet kuri kita Saulės sistemos planeta. Įdomiausias iš jų – Enceladas, kuris buvo atrastas 1789 m. ir iki pat XX a. aštuntojo dešimtmečio buvo menkai ištirtas. Tik prie jo priartėjus erdvėlaiviui „Voyager“, mokslininkams pavyko įvertinti jo skersmenį, kuris siekia tik apie 500 km.
(0)
2024-04-21
17
NASA vadybininkas Billas Nelsonas ir Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministras Masahito Moriyama pasirašė svarbų susitarimą.
(0)
2024-04-21
12
Apollo misijų metu į Mėnulį nugabenti keli seismometrai. Aštuonerius metus jie matavo virpesius Menulio paviršiuje ir aptiko net penkių balų stiprumo drebėjimų. Turint omeny, kad Mėnulis nėra tektoniškai aktyvus, toks stiprumas tikrai aukštas.
(0)
2024-04-20
6
NASA administratorius Billas Nelsonas pareiškė, kad JAV privalo nuskristi į Mėnulį anksčiau nei Kinija. Priešingu atveju Kinija Mėnulyje gali okupuoti tam tikras teritorijas ir pasiskelbti jas savomis.
(0)
2024-04-20
9
Jupiterio palydovas Europa turi popaviršinį vandenyną. Nuo kosmoso ir mūsų akių jį skiria keliolikos, o gal ir keliasdešimties, kilometrų storio ledo sluoksnis, taigi bent kol kas apie vandenyno savybes galime spręsti tik iš netiesioginių įrodymų. Vienas jų – čiurkšlės, kurios kartais veržiasi pro įtrūkimus Europos ledynuose.
(0)
2024-04-19
13
Specialus skraidantis robotas „Dragonfly“, aprūpintas moderniais moksliniais instrumentais, turėtų atskleisti didžiausio Saturno palydovo paslaptis.
(0)
2024-04-18
47
Perfrazuojant garsiąją Marko Tveno citatą, galime pasakyti, kad gandai apie ankstyvą Marso sraigtasparnio „Ingenuity“ mirtį yra gerokai perdėti.
(1)
2024-04-16
11
Astronomai jau seniai mano, kad lediniuose milžinuose Urane ir Neptūne gausu užšalusio vandens. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad juose taip pat gali būti tonos metano ledo. Naujo tyrimo išvados gali padėti išspręsti galvosūkį, kaip šie lediniai pasauliai susiformavo.
(0)
2024-04-13
10
Marso palydovai Fobas ir Deimas taip pat dengia Saulę, kaip ir mūsų Mėnulis. Nors jie yra mažesni ir ne sferiniai, bet užtemimo metu pasirodo žavus vaizdas.
(0)
2024-04-13
10
Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.
(0)
2024-04-11
0
Saulės užtemimą Teksase (JAV) galėjo nustelbti Arlingtono dangumi skriejantis objektas, rašo „Daily Mail“.
(0)
2024-04-11
11
Balandžio 8 dieną vykusio Saulės užtemimo metu Šiaurės Amerikos žemyno gyventojai galėjo pasigrožėti įspūdingu astronominiu reginiu. Tuo metu, kai Mėnulis praskriejo tarp Žemės ir Saulės, diena trumpam tapo naktimi.
(0)
2024-04-09
26
Tyrimo autoriai pristatė geriausią būdą, kaip išsiųsti erdvėlaivį už Saulės sistemos ribų.
(2)
2024-04-07
11
Balandžio 8 d., pirmadienį, iš dalies Jungtinių Valstijų, Kanados ir Meksikos teritorijos bus matomas visiškas užtemimas.
