Genomas
.
(0)
2024-10-15
9
Pokyčiai leidžia kiekybiškai įvertinti organizmo senėjimo eigą molekuliniu lygmeniu.
(0)
2024-09-25
8
Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai visą žmogaus genomą įrašė į 5D atminties kristalą – revoliucinį duomenų saugojimo formatą, kuris gali išlikti milijardus metų.
(0)
2024-06-30
3
Tolimoje mūsų raidos praeityje nemažai neandertaliečių DNR susimaišė su mūsų DNR – ir tai turėjo įtakos viskam: nuo to, kaip dabar kovojame su ligomis, iki mūsų išvaizdos.
(0)
2024-06-25
9
Patinka mums tai ar ne, bet visi turime labai daug bendro su kiaulėmis. Pirmiausia, esame visaėdžiai žinduoliai, kurie lengvai priauga svorio ir yra imlūs gripui.
(0)
2024-06-10
10
Šimpanzės ir bonobai yra artimiausi gyvi žmonių giminaičiai, kurių genomas yra labai panašus į mūsų genomą. Tačiau šimpanzės nevairuoja automobilių, nekalba taip, kaip mes ir negroja instrumentais – tad jei esame tokie panašūs genetiškai, kaip galime būti tokie skirtingi savo išvaizda ir elgesiu?
(0)
2024-05-26
3
Jungtinės Karalystės Ekseterio universiteto mokslininkai atrado unikalią dviejų brolių ir seserų genetinę mutaciją, kuri iki šiol dar nebuvo pastebėta, ir taip parodė kelią naujoms pirmojo tipo diabeto gydymo galimybėms.
(0)
2024-05-24
-1
Remiantis tūkstančių identiškų ir neidentiškų dvynių tyrimo rezultatais, tai, kaip mums patinka muzika, iš dalies gali priklausyti nuo mūsų genetikos.
(0)
2024-05-16
23
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, tūkstantmečius buvę genetiškai izoliuoti, turi unikalių genų, kurie padeda jiems kovoti su infekcijomis – o kai kurie iš šių genų yra kilę iš mūsų išnykusių žmonių pusbrolių denisoviečių.
(0)
2024-04-02
15
Mutavęs genas, gaminantis baltymus prakaite, gali padidinti kai kurių žmonių riziką susirgti Laimo liga – o standartinė geno versija gali apsaugoti nuo infekcijos, rašo „Live Science“.
(0)
2024-03-31
4
Seniai žinoma, kad buvimas mikrogravitacijoje – nesvarumo būsenoje – neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai. Sutrinka tiek raumenų ir kaulų veikla, tiek regėjimas ir imuninė sistema. Vis gausėjant žmonių skrydžiams į kosmosą, mokslininkai stengiasi kuo geriau išsiaiškinti šių pokyčių priežastis, kad būtų galima juos sumažinti arba išvis panaikinti.
(0)
2023-12-25
19
Absoliuti klausa – tai gebėjimas pasakyti tikslų garso aukštį, tikslią natą ir tam net nereikia muzikos instrumento kaip orientyro. Tačiau tai sugeba tik 1 iš 10 tūkst. žmonių. Kodėl?
(0)
2023-12-15
6
Seniai žinome, kad astronautai kosminių misijų metu patiria raumenų atrofiją. Netekę nuolatinio krūvio, sukeliamo Žemės traukos, raumenys tiesiog ima silpti. Bet iki šiol neaišku, kokie tiksliai genetiniai mechanizmai lemia šiuos pokyčius. Viena iš problemų ieškant tokių mechanizmų – pokyčiai astronautų kūnuose misijų metu vyksta labai įvairūs, ir toli gražu ne visi pokyčiai susiję būtent su raumenų veikla.
(1)
2023-12-10
22
Įsivaizduokite, kad galite nužudyti priešus vienu nuodingu įkandimu. Taip, būtent jūs – galbūt biuro darbuotojas, gal vilkiko vairuotojas ar studentas. Taip, galbūt tai skamba kiek perdėtai, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės gali tapti nuodingais – nes mūsų seilių liaukas reguliuojantys genai yra tie patys, kurie leidžia gyvatėms nasruose gaminti toksinus.
(0)
2023-10-22
16
Naujajame tyrime teigiama, kad dėl senovės Artimųjų Rytų ūkininkų migracijos bangos šiuolaikiniai europiečiai neturi tiek daug neandertaliečių DNR, kiek dabartiniai Rytų Azijos gyventojai.
