Energetika ir geopolitika
.
(3)
2022-09-12
10
Prancūzijos pareigūnai Lilio mieste viešuosiuose pastatuose sumažino apšvietimą, siekdami riboti energijos suvartojimą, artėjant sunkiam šaltajam sezonui ir žemyną slegiant energijos trūkumui.
(0)
2022-04-02
26
Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.
(7)
2022-02-20
34
Prieštaringai vertinama Etiopijos užtvanka prie Mėlynojo Nilo upės sekmadienį pirmą kartą pradėjo gaminti elektrą.
(0)
2020-11-27
1
Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams dėl prisijungimo prie tarptautinių sutarčių, kurie sudarys prielaidas stiprinti Lietuvos galimybes reikalauti atlyginti žalą ir gauti didesnes kompensacijas įvykus branduolinei avarijai užsienio valstybėje. Galutinius sprendimus priims Seimas, kuris ratifikuoja tarptautines sutartis.
(0)
2019-01-28
34
Europos Komisija skyrė finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės trims Baltijos šalims skirta 323 mln. eurų, iš jų Lietuvos projektams – 125 mln. eurų. Tai yra pati didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams iki šiol yra gavusi Lietuva.
(8)
2019-01-22
53
Pastaruosius trejus metus Bilo Gateso branduolinės energetikos bendrovė dirba prie bandomojo projekto, kuriuo siekiama šalia Pekino išplėtoti saugesnę ir pigesnę branduolinę energiją. Tačiau neseniai šie planai sustojo. Kaip praneša „The Wall Street Journal“, to priežastis yra naujieji JAV Energetikos departamento nuostatai, kurie riboja Amerikos ir Kinijos branduolinio bendradarbiavimo galimybes.
(2)
2018-04-24
21
Visai neseniai paskelbta nauja ataskaita rodo, kad 36 didžiausi pasaulio bankai 2017 metais į iškastinio kuro pramonę investavo 115 milijardų JAV dolerių ir tai yra 11 % daugiau, jei lygintume su 2016 metais.
(0)
2016-05-18
19
Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį. Valstybės, kurioms tenka importuoti energetinius išteklius, viliasi išsigelbėti diversifikuodamos rinką: kuo daugiau alternatyvių tiekėjų tampa rinkos žaidėjais, tuo mažiau tikėtina, kad energetinių išteklių eksportas ar jų kainos gali būti panaudota kaip „ginklas“.
|
||
