„Turime mokytis iš priešo klaidų.“ Kodėl rusai pasiuntė naikintuvus Su-30?

Po to, kai Ukrainos jūrinis dronas pirmą kartą istorijoje numušė du Su-30 naikintuvus, viešojoje erdvėje pasirodė daug papildomos informacijos, pavyzdžiui, kad jiems numušti buvo panaudoti amerikiečių raketos  AIM-9 „Sidewinder“.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kyla kitas klausimas – kodėl rusai pasiuntė naikintuvus Su-30 kovoti su Ukrainos jūrų laivyno jūriniais dronais, nors, pavyzdžiui, patruliniai lėktuvai Be-12 arba karinio jūrų laivyno sraigtasparniai Ka-29 atrodo tinkamesni tokiam vaidmeniui. Privalome mokytis iš priešo klaidų, tad klausimas yra praktinio pobūdžio.

Jau 2023 m. gruodžio pabaigoje buvo pranešimų apie tų pačių Be-12 ir Ka-29, kaip ir Su-30, panaudojimą prieš Ukrainos jūrinius dronus, ir tai atrodė šiek tiek paradoksalu. Kadangi sraigtasparniai Ka-29 Rusijos ginkluotosiose pajėgose yra reti, o patruliniai lėktuvai Be-12 yra tiesiogine prasme archajiški, jų naudojimas Rusijos karinio jūrų laivyno aviacijos sistemoje planuojamas tol, kol „jų ištekliai bus visiškai išeikvoti“.

Tačiau akivaizdu, kad priešas tuo metu laikė šiuos orlaivius tinkamais naudoti kovoti su Ukrainos jūriniais dronas: šių dronų keliama grėsmė Rusijos okupantams yra plačiai paplitusi, todėl bet koks orlaivis buvo reikalingas situacijai stebėti. Be to, palyginti su Su-30 kaina, tie patys Be-12 ir Ka-29 atrodo taip, lyg juos, galima sakyti, „negaila prarasti“.

Palyginimui, taip pat galima teigti, kad maksimalus Ka-29 greitis yra 280 km/val., Be-12 – 320 km/val., o maksimalus Su-30 greitis prie žemės – 1350 km/val.

Tikėtina, kad rusams sraigtasparnių ir patrulinių orlaivių su turbopropeleriniu varikliu naudojimas operacijoms prieš Ukrainos jūrinius dronus atrodė aktualus iki 2024 m. gruodžio mėn., kai „Magura V5“ pirmą kartą istorijoje raketa R-73 numušė Mi-8.

Šis epizodas sukėlė aiškų išgąsdinimo efektą Rusijos okupantams, todėl prieš Ukrainos jūrinius dronus jiems neliko nieko kito, kaip tik paleisti į orą naikintuvus Su-30 kaip greitus ir manevringus orlaivius, kurie, tačiau, buvo priversti atakuoti archajiškai – su 30 mm patranka ir laisvai krintančiomis bombomis, vizualiai matomu taikiniu.

Toks archajiškas operacijų formatas rusams kainavo dviejų Su-30 naikintuvų praradimą, todėl tikėtina, kad ateityje Rusijos ginkluotosios pajėgos bus priverstos ieškoti naujų būdų, kaip galbūt atremti jūrinius dronus. Tačiau toliau reikėtų padaryti bent dvi išvadas iš naujos Ukrainos jūrinių dronų sėkmės.

Pirmoji – raketomis ginkluotų jūrinių dronų atsiradimas ir sėkmė apsunkina net reaktyvinių orlaivių naudojimą atakuojant karinio jūrų laivyno taikinius tiesioginiame matymo lauke. Todėl tikėtina, kad ateityje pasauliniai ginklų gamintojai daugiausia dėmesio skirs valdomų orlaivių ginklų, kurie galėtų pataikyti į jūriniusdronus kaip taikinius, kurių korpuso ilgis yra vos keli metrai, kūrimui.

Antroji – gali tapti aktualūs bandymai integruoti ilgesnio nuotolio priešlėktuvines raketas į jūrinius dronus.