Vokietija rengia revoliuciją. „Bus pasaulinė galybė“

Po daugelio metų trukusio ginkluotųjų pajėgų apleidimo ir mažinimo, Vokietija susiduria su poreikiu atkurti Bundesvero parengtį, kuri atitiktų dabartines grėsmes. Nors ankstesnis kancleris Olafas Scholzas nebuvo labai linkęs plėsti ginkluotąsias pajėgas ir padėti Ukrainai, naujoji valdžia gynybos klausimą sprendžia visiškai kitaip.

2025 m. kovo mėn. Vokietija ėmėsi ryžtingų žingsnių siekdama atkurti ir modernizuoti Bundesverą. Parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo panaikinamas konstitucinis gynybos išlaidų „skolos stabdys“, leidžiantis papildomai skolintis šiam tikslui. Pagal susitarimą per ateinantį dešimtmetį bus sukurtas specialus 500 mlrd. eurų vertės fondas investicijoms į infrastruktūrą ir gynybą.

Naujieji reglamentai taip pat leidžia neįtraukti išlaidų kariuomenei, civilinei gynybai, paslaugoms ir kibernetiniam saugumui, viršijančioms 1 procentą BVP pagal anksčiau galiojusį „skolos stabdį“. Praktiškai tai reiškia, kad Vokietija dabar gali skirti gerokai daugiau išteklių Bundesvero modernizavimui ir savo pozicijų NATO stiprinimui.

Naujasis kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Vokietija privalo prisiimti didesnę atsakomybę už Europos saugumą, ypač atsižvelgiant į didėjančias Rusijos grėsmes ir JAV politikos pokyčius valdant Donaldui Trumpui. Planuojamos investicijos skirtos ne tik karinio potencialo stiprinimui, bet ir Vokietijos ekonomikos atgaivinimui, plėtojant infrastruktūrą.

Tai turi užtikrinti Borisas Pistorius, kuris ankstesnėje vyriausybėje taip pat vadovavo Vokietijos gynybos ministerijai ir yra žinomas dėl labai energingų veiksmų, kuriais siekiama sustiprinti Vokietijos kariuomenę ir padėti puolamai Ukrainai. Tai sukėlė atvirą konfliktą su Scholzu, kuris iš tikrųjų stabdė Bundesvero vystymąsi.

Milžiniški pinigai kariuomenei

Dar sausio mėnesį Pistorius pabrėžė ilgalaikio gynybos išlaidų planavimo poreikį, atkreipdamas dėmesį, kad, išeikvojus dabartinius specialiuosius fondus, Vokietijai nuo 2028 m. reikės mažiausiai 85 mlrd. eurų per metus – 30 mlrd. eurų daugiau nei pernai.

Vokietija ilgą laiką mažino savo gynybos išlaidas, ir tik prasidėjęs karas Ukrainoje paskatino laipsnišką jų didinimą. 2022 m. Bundesveras gavo 50,3 mlrd. eurų. Po metų jau 64 mlrd. eurų. 2024 m. Vokietija gynybai jau bus skyrusi 90,6 mlrd. eurų, tai sudaro 2,12 proc. BVP. Dėl to  vokiečiams pagaliau pavyko viršyti NATO 2 procentų BVP, skirtų gynybai.

Dalis šių išlaidų įtraukta į 100 mlrd. EUR specialųjį fondą, skirtą išimtinai techninei modernizacijai. Šio fondo lėšos turi būti paskirstytos iki 2027 m. ir bus naudojamos tik naujai karinei įrangai įsigyti. Todėl 2024 m. buvo patvirtintas rekordinis skaičius ginkluotės projektų, kurių vertė viršija 45 mlrd. eurų, įskaitant „Leopard A8“ tankų, „F126“ fregatų ir artilerijos šaudmenų pirkimą.

Gynybos išlaidų didinimas sulaukia plataus visuomenės pritarimo. Tai lemia ne tik karas Ukrainoje, bet visų pirma nestabilus JAV sąjungininkų elgesys. ZDF užsakymu atliktos „Politbarometer“ apklausos duomenimis, net 76 % vokiečių pritaria ženkliam karinių išlaidų padidinimui, net jei tai reikštų papildomų skolų prisiėmimą.

Tęsinys kitame puslapyje: