„Kada Rusijai baigsis tankai?“

Karo ir politikos apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos komentaras.

2022 ir net 2023 metais, o kai kuriems nesupratingiems žmonėms net 2024 metais, kilo vienas itin aktualus klausimas: kada Rusija pritrūks raketų ir tankų? Tuo metu buvo pateikta daug įvairių vertinimų, kurie dėl neteisingos formuluotės, nesusipratimo ar banalių manipuliacijų turėjo kitokį, kartais gana paradoksalų pobūdį.

O atsakymas buvo ir paprastas, ir neįtikėtinai sudėtingas: tai, kas gaminama, negali baigtis.

Jei kalbame apie raketas, kurios nėra gaminamos Rusijoje, tai jos turi terminą, kada atsargos baigsis, pavyzdžiui, kaip nutiko su 9M79 TRK Točka-U raketomis. Jei bus gaminamos raketos, tokios kaip „Ch-101“, 3M14 „Kalibr“, 9M723 ir kitos, jos baigsis, negalės, tačiau smūgių, naudojant šiuos ginklus, dažnumas ir masė tiesiogiai priklausys nuo gamybos apimčių ir laiko. Ir būtent šioje priklausomybėje dabar atsidūrė Rusija, negalinti sau leisti masinių, unifikuotų ar kombinuotų smūgių Ukrainai kiekvieną dieną arba 2–3 dienas per savaitę...

Panašus atsakymas yra susijęs ne tik su tankais, bet ir su apskritai naudojama Rusijos armijos technika.

Pavyzdžiui, vienintelė gamykla Rusijoje, kuri šiuo metu gamina tankus nuo nulio, yra „Uralvagonzavod“. Bet kad ir kokie pompastiški būtų Rusijos propagandos iš gamyklos, daugiausia galima pamatyti iš sandėlio restauruojamus T-72, taisomus kovos zonoje patirtus pažeidimus, modernizuojamus... Ir nuo nulio surenkamus naujus gaminius – tai vidutiniškai 6–7 T-90M „Proryv“ tankai per mėnesį.

Bet esmė ta, kad T-72 tankų restauravimo galimybės kažkuriuo metu bus išeikvotos, nes šių tankų atsargos nėra begalinės. Ir tada „Uralvagonzavod“ bus priverstas pereiti prie išskirtinai naujų gaminių gamybos, kuri yra susieta su 90% rankinio darbo.

Šiandien daugelis tankų jau yra Raudonosios knygos eksponatai. Pavyzdžiui, T-80U, pirmasis nei šioks, nei toks T-90A, gendantis indiškas T-90S ir kiti. Jų Rusijos armija beveik niekada nenaudoja, o jei naudoja – tik vienetus. Ne dešimtis, ne šimtus – vienetus.

Pagrindinės Rusijos įmonės, užsiimančios tankų gamyba ir taisymu, yra šios:

„Uralvagonzavod“ – T-72 restauravimas ir modernizavimas. T-90 restauravimas ir modernizavimas, taip pat nedidelio masto gamyba;

„Omsktransmaš“ – T-80 restauravimas ir modernizavimas (ne serijinė gamyba!);

103 BTRZ – T-62 restauravimas ir modernizavimas (ne serijinė gamyba!);

61 BTRZ – T-72, T-80 restauravimas ir modernizavimas (ne serijinė gamyba!);

163 BTRZ – T-72 restauravimas ir modernizavimas (ne serijinė gamyba!).

Panaši istorija ir su šarvuotomis kovos mašinomis – vykdoma tiek restauracija iš sovietmečio atsargų, tiek jų masinė gamyba. Pagrindinės įmonės, dalyvaujančios šiuose procesuose, yra šios:

Kurgano mašinų gamybos gamykla;

Volgogrado traktorių gamykla;

Arzamaso mašinų gamybos gamykla.

Be to, nemažai įmonių modernizuoja nebegaminamus gaminius. Pavyzdžiui, Rubcovsko mašinų gamybos gamykla modernizuoja BMP-1 į BMP-1AM „Basurmanin“ modifikaciją, įdiegdama kovos modulį iš BTR-82A, R-168 tipo radijo stotį ir programinės bei aparatinės įrangos kompleksą vidaus ryšio įrangai.

Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos karinis-pramoninis kompleksas kasmet perduodavo armijai iš viso 350–450 vienetų naujų, restauruotų, suremontuotų ir modernizuotų gaminių. Tačiau nuo 2020 iki 2021 metų buvo perduotas rekordinis skaičius šarvuočių – daugiau nei 700, iš kurių mažiausiai 300 buvo iš sandėlio išimti ir modernizuoti BMP-2.

Ir iš to galime daryti atitinkamą išvadą. Okupacinė armija niekada nepritrūks tankų ar šarvuočių, tačiau jau susidarė kritinis deficitas dėl sovietinio palikimo, kurio restauravimo būdu kas mėnesį buvo tiekiama šimtais, išeikvojimo. Ir iki šių metų pabaigos tai nebebus kritinis deficitas, o žlugimas.