„Prieš Rusiją būsime ginkluoti iki dantų.“ Ši šalis ima pavyzdį iš Lietuvos

Rusijos kaimynystė kelia realią karo grėsmę, ką puikiai supranta ir Baltijos šalys. Latvija – dar viena šalis, prisijungianti prie „ginklavimosi varžybų“, pripažįsta, kad reakcijos laikas turi būti skaičiuojamas mėnesiais. Latvijos vyriausybė paskelbė, kad nuo 2026 metų gynybos išlaidos padidės iki 5 proc. BVP.

„Prieš Rusiją būsime ginkluoti iki dantų“

Rusija yra Latvijos kaimynė, tad Rygoje nėra vietos politiniam nerūpestingumui. Kitaip nei daugelis Vakarų šalių, kurios jau daugelį metų mažina karines išlaidas, Baltijos šalys supranta, kad taika Europoje nėra savaime suprantama. Potencialaus karo grėsmė yra labai aiškiai juntama Latvijoje, kur vietos valdžia paskelbė apie gynybos išlaidų padidinimą iki 5 procentų.

Iki šiol Latvija kariuomenei skyrė apie 3,5 proc. BVP, o tai buvo istorinis maksimumas – maždaug 1,5 mlrd. eurų per metus. Tačiau dabar Evikos Silinos vyriausybė nusprendė žengti dar vieną žingsnį. Visuomeninis transliuotojas LSM pranešė, kad sprendimas didinti išlaidas buvo priimtas uždarame vyriausybės posėdyje. Motyvacija aiški – NATO įsipareigojimų vykdymas ir karinė parama Ukrainai.

Ministrė pirmininkė paskelbė apie specialaus Gynybos ir saugumo fondo įsteigimą, kuris turėtų palengvinti augančių lėšų ir projektų valdymą. Svarbų vaidmenį finansuojant atliks ES lėšos ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystė. Tuo pačiu metu vyriausybė tikina, kad nepaisant ambicingų planų, valstybės skola neviršys 55 proc. BVP.

Ima pavyzdį iš Lietuvos

Latvija vis labiau seka Lietuvos pavyzdžiu. Latviai ketina ne tik didinti išlaidas, bet ir plėsti kariuomenę. Dar pavasarį prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino sparčiau didinti šalies gynybos potencialą. Pirmasis žingsnis – padvigubinti Nacionalinės gvardijos, šiuo metu tai 10 000 savanorių ginkluotųjų pajėgų komponentas, dydį.

Ginkluotųjų pajėgų plėtros iki 2036 m. strategijoje numatyta, kad taikos metu bus pasiektas 31 000 karių skaičius. 1,9 milijono gyventojų turinčiai šaliai tai yra rimtas organizacinis ir finansinis darbas. 2023 m. Latvija vėl įvedė dalinį šaukimą, kuris buvo sustabdytas nuo 2007 m. Kasmet tarnybą planuoja pradėti apie tūkstantis naujokų – daugiausia savanorių, o prireikus ir iš privalomojo šaukimo.

Kitas iššūkis bus vidaus gynybos pramonės plėtra, kuri šiuo metu sudaro tik 10 proc. karinių sutarčių. Valdžia skelbia, kad ateinančiais metais tiekimas iš vietos gamyklų turėtų bent padvigubėti.