„Ataka, kurios niekas negalės atremti. Ji tikrai pavojinga“ (Video)

Gegužės 18 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pareiškė, kad gegužės 19 d. naktį Rusija planuoja surengti mokomąjį ir kovinį tarpžemyninės balistinės raketos RS-24 „Jars“ paleidimą, siekdama „įbauginti“ Ukrainą, taip pat ES ir NATO valstybes nares.

Tačiau raketa visgi nebuvo paleista.

Interviu „Radio NV“ aviacijos ekspertas ir Valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko kalbėjo apie priežastis, kodėl tai galėjo atsitikti ir kokia pavojinga yra ši raketa.

„Ukrainos leidinys „Defense Express“ rašė, kad Rusija negalėjo paleisti „Jars“. Be to, jis primena, kad 2023 m. Rusijai du kartus iš eilės nepavyko išbandyti raketos, nes ji nukrypo nuo kurso. Kiek potencialiai grėsminga tokia „Jars“ ataka?“

„Tai ataka, kurios, deja, niekas Europoje negalės atremti, nes tik Jungtinės Valstijos turi priešraketinės gynybos sistemas. Vienintelis dalykas, galbūt, yra Europos laivai, bet ne, net ir karinis jūrų laivynas mieliau galėtų numušti tik vidutinio nuotolio raketas.

Ji tikrai pavojinga – tarpžemyninė balistinė raketa, kurios skrydžio nuotolis yra maždaug 12 tūkstančių kilometrų. Bet rusai mėgsta truputį pameluoti. Tikrasis atstumas – nuo ​​10 iki 12 tūkstančių [kilometrų].

Ji turi kovinę galvutę, sudarytą iš trijų individualiai nutaikomų vienetų. Tai reiškia, kad viena raketa su 500 kilotonų arba pusės megatonos galios kovine galvute gali pataikyti į tris–keturis taikinius. Palyginimui, ant Hirošimos numesta bomba buvo 20 kilotonų, t. y. 25 kartus silpnesnė.

Todėl rusai aktyviai naudojasi paskutiniu savo koziriu tarptautinėje politikoje – branduoline grėsme, branduolinio karo pradžios grėsme. Tai vienintelė priežastis, kodėl jie paskelbė apie šios raketos paleidimą. Nes tarptautiniai susitarimai įpareigoja raketas turinčias šalis pranešti apie bet kokius tolimojo nuotolio raketų paleidimus.“

„Paleidimo nebuvo. Ar tai galėtų reikšti, kad jis buvo nesėkmingas? O gal paleidimas buvo atidėtas? Kaip tai vertinate?“

„Tai galėtų reikšti bet ką.

Visų pirma, paleidimas nėra tipiškas. Tai pažymėjo ir „Defense Express“. Apskritai, paleidimo įrenginys vyktų į Plesetsko bandymų aikštelę ir atliektų ten kovinį paleidimą. O čia jie nusprendė paleisti tiesiai iš operacinės zonos.

Reikalas tas, kad „Jars“ kompleksas... Beje, tai įdomu: nukrypimas nuo rusiškos botanikos sistemos raketų pavadinimuose.“

„Bet tai modifikuota „Topol“.

„Jars“ yra santrumpa, reiškianti „branduolinė atgrasomoji raketa“.

„Ar šią grėsmę turėtume vertinti taip pat „Orešniko“? 2024 m. lapkritį rusai „Orešniku“ smogė Dniprui, tik be branduolinio užtaiso. O gal dabar turėtume tikėtis kažko panašaus?“

„Vyksta itin svarbios derybos dėl galimybės užbaigti karą, todėl rusai ruošia situaciją, kad sustiprintų savo pozicijas derybų procese. Todėl paleidimai yra įmanomi, ir pakartotiniai.

Ką rusams reiškia maždaug 50 milijonų ar net daugiau – tokios raketos kaina? Palyginti su nuostoliais kare, tai – niekai. Todėl paleidimai yra įmanomi, bet jie rašo – mokymų ir koviniai. Vis dėlto šie paleidimai, kaip paskelbta, bus vykdomi bandymų poligonų kryptimi.

Apskritai rusams reikia labai daug laiko, kad įsisavintų net ir gana gerai išvystytas raketų sistemas. Ir tai buvo „Orešniko“, kaip jie jį vadino, paleidimas, bandomasis mūšis, apskritai barbariškas, žmogžudiškas paleidimas. Tai buvo tik trečias sėkmingas šios raketos startas. Todėl neverta tikėtis, kad rusai dabar turės daug šių raketų.

Labiausiai tikėtina, kad iki metų pabaigos jie pagamins dar dvi ar tris raketas ir įvertins paleidimų rezultatus bei pasiruošimą jiems. Nes šiuo atveju kažkas nutiko su „Jars“ raketa dar pasiruošimo etape.“

„Ar jie apskritai paleido šias „Jars“ raketas? Ar yra koks nors patvirtinimas, kad Rusija turi šias raketas, kad jos veikia ir gali kur nors skristi?“

„Rusai turi šias raketas ir jos iš tikrųjų gali kažkur skristi. Tačiau tikimybė, kad šios raketos bus paleistos ir pasieks savo tikslą, jau yra kitas klausimas.

Šios raketos gaminamos maždaug nuo 2013 m., galbūt pirmoji serija turėjo tam tikrų problemų su valdymo sistemomis arba su paleidimo sistemomis. Štai kodėl rusai dabar bando šių raketų funkcionalumą. Akivaizdu, kad naujesnės versijos jau yra pažangesnės.

Matyt, jie bando patikrinti šių raketų kokybę, nes šis dalinys – 42-oji Tagilo divizija – buvo vienas pirmųjų, gavęs šias raketas ir pradėjęs perginklavimą 2013 m.“