1000 belaisvių apsikeitimas baigtas! „Azovo“ vadas įsiutęs

Didelio masto belaisvių mainai pagal formulę „1000 už 1000“ buvo baigti gegužės 25 d. Per tris dienas šalys iš viso atgavo 697 žmones, įskaitant 270 kareivių ir 120 civilių pirmąją dieną (gegužės 23 d.), 307 kareivius antrąją dieną (gegužės 24 d.) ir 303 civilius trečiąją dieną (gegužės 25 d.). Apsikeitimas buvo Stambule vykusių derybų rezultatas ir yra didžiausia tokio pobūdžio operacija nuo konflikto pradžios.

Po tris dienas trukusio belaisvių mainų prabilo 12-osios specialiosios brigados „Azov“ vadas Denisas Prokopenka, viešai išreikšdamas pasipiktinimą tuo, kad tarp tūkstančio paleistų nebuvo nė vieno jo kario. Savo „Facebook“ profilyje jis tiesiai šviesiai parašė: „Jokio azoviečio. Tarp tūkstančio Ukrainos karo belaisvių, kurie šiandien buvo apkeisti, nėra nė vieno Azovo kario. Vietoj to grįžo niekšas, kuris paprašė sargybinių peilio, kad galėtų supjaustyti mūsų vaikinus.“

Prokopenka prisiminė, kad jo pavaldiniai ketverius metus yra Rusijos nelaisvėje itin sunkiomis sąlygomis, tačiau į juos nekreipiama dėmesio.

„Tai atrodo kaip piktavališkumas tiems, kurie ketverius metus kenčia nežmonišką spaudimą“, – pridūrė jis.

Jis taip pat kritikavo derybų vedimo būdą ir tai, kad tie patys žmonės jas vedė metų metus. Jo nuomone, reikalingi nauji sprendimai ir pasiūlymai – taip pat naudojant kitas spaudimo priemones, pavyzdžiui, sulaikytus kolaborantus ar asmenis, dirbančius Rusijai Ukrainos viduje.

Prokopenka įrašą užbaigė teigdamas, kad „net vieno Azovo kario nebuvimas tarp 1000 išvardytų asmenų yra visos šalies gėda“.

Tarp paleistų asmenų – civiliai ir politikai

Tarp paleistųjų gegužės 23 d. buvo ne tik kareiviai, bet ir civiliai, nuteisti už bendradarbiavimą su kita konflikto puse. Kol kas pranešama tik tiek, kad Ukrainos Rusijai perduotų jos piliečių sąrašuose, be kita ko, yra:

• Aleksandras Tarnašinskis, buvęs Viktoro Medvedčuko (žinomo Ukrainos politiko) bendražygis, nuteistas už raginimą pakeisti režimą;
• Vasilijus Meheda, buvęs vyriausybės pareigūnas, nuteistas už duomenų perdavimą Rusijos pusei;
• Buvęs Ukrainos žvalgybos tarnybos (SBU) pareigūnas Vitalijus Vasiljevas pripažintas kaltu dėl informacijos apie Ukrainos žvalgybos pareigūnus atskleidimo.

Tai pirmas kartas, kai į belaisvių mainus tarp šalių įtraukiami ir civiliai, kaltinami politine ar šnipinėjimo veikla. Neturime jokios informacijos apie tai, kas buvo perduotas Ukrainai mainais už šiuos žmones.

Rusija susigrąžino pasienio gyventojų teises

Dėl mainų į Rusiją grįžo ne tik kareiviai, bet ir civiliai gyventojai, įskaitant Kursko srities gyventojus (20 žmonių). Remiantis oficialia informacija, šie asmenys buvo sulaikyti ir išvežti į Ukrainos teritoriją po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupavo dalį pasienio teritorijų. Jų sugrįžimas buvo vienas iš sutartų mainų elementų.

Karo belaisvių vis dar laikoma daug

Žiniasklaidos duomenimis, iki mainų Ukrainoje buvo laikoma apie 1,3 tūkst. Rusijos karių. Į šį skaičių buvo įtraukti ir žmonės, paimti į nelaisvę tiesiai fronto linijoje. Palyginimui, Rusija paskelbė laikanti iki 10 000 Ukrainos karo belaisvių. Šis skirtumas kelia klausimų dėl tolesnių mainų ateities ir ar Ukraina sugebės surinkti pakankamai žmonių, kad galėtų tęsti susitarimus.

Donaldo Trumpo komentaras sukėlė ažiotažą

Diskusijoje pasisakė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis socialiniuose tinkluose rašė, kad „tai galėtų lemti kažką didesnio“, ir užsiminė, kad belaisvių mainai galėtų būti žingsnis konflikto užbaigimo link. Tačiau jo įrašas sukėlė prieštaringą komentatorių reakciją. Buvo priminta, kad mainų procesas vis dar vyksta ir jo nelydi jokios taikos derybos.