„HIMARS. 3 kartus daugiau.“ Smūginė žinia

Rusija stato karines bazes netoli Suomijos ir Baltijos šalių sienų, ir būtent tame regione, kur Vladimiras Putinas galėtų eskaluoti karinius santykius su Vakarų šalimis, NATO aktyviai stiprina savo gynybą. Ir Amerikos armija yra šių pastangų centre, nepaisant dviprasmiškų Donaldo Trumpo administracijos pareiškimų, kurie privertė Europos šalis abejoti JAV įsipareigojimu išsaugoti ir stiprinti NATO.

Vašingtonas nori padaryti Aljansą „labiau mirtiną“, stiprindamas jo šiaurės rytų sienas, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). JAV karinis planavimas sutelktas į Tolimąją Šiaurę ir Baltijos šalis, nes jų prieiga prie jūros kelių, teritorijos ir energijos atsargų bus labai svarbi Vakarams naujoje geopolitinių konfliktų eroje. JAV karinio buvimo didinimo ir užduočių praktikavimo pratybų metu tikslas yra dvejopas – atgrasyti Rusijos agresiją ir tvirčiau integruoti sąjungininkus šiame strateginiame Europos kampelyje, įskaitant naujas NATO nares Suomiją ir Švediją.

Regiono šalys buvo griežčiausios Rusijai, skatindamos Europos pastangas persiginkluoti ir didinti gynybos išlaidas. Savo ruožtu JAV kariuomenė parodė esanti pasirengusi sustiprinti pastangas kovoti su Rusija regione. „Mano, kaip JAV armijos vado, įsakymai nepasikeitė“, – WSJ sakė brigados generolas Andrew Saslawas, JAV armijos operacijų Europoje ir Afrikoje štabo viršininko pavaduotojas. Nors būsimo JAV dalyvavimo NATO klausimas „man neišeina iš galvos“, pridūrė jis, „aš per ilgai tai darau, kad mane blaškytų politiniai vėjai ir žinutės, kurios nėra įsakymai“. Rusija planuoja 2024 m. atkurtą Leningrado karinę apygardą paversti NATO konfrontacijos baze. Netoli sienų su Suomija ir Baltijos šalimis statomos karinės bazės, ginklų ir įrangos sandėliai bei armijos štabas, skirtas valdyti dešimtims tūkstančių karių. Pasak Vakarų karinių ir žvalgybos pareigūnų, daugelis jų planuojama dislokuoti ten pasibaigus plataus masto karui Ukrainoje, o mažos brigados išaugs beveik tris kartus iki 10 000 karių divizijų. Palei sienas su Suomija ir Norvegija bei į pietus nuo Sankt Peterburgo iki sienos su Estija tiesiamos naujos geležinkelio linijos, o esamos plečiamos. „Jei paklaustumėte, kada Rusijos armija galėtų surengti ribotą operaciją prieš Baltijos šalis, atsakymas galėtų būti: labai greitai“, – sako Michaelas Kofmanas iš Carnegie Berlyno Rusijos ir Eurazijos centro.

Viena strategiškai svarbiausių vietų Šiaurės Europoje yra Švedijos Gotlando sala Baltijos jūros viduryje, kur ji gali dislokuoti žvalgybos įrangą ir tolimojo nuotolio ginklus, kad dominuotų oro ir jūros operacijose. Putinas labai atidžia stebi Gotlandą, praėjusiais metais perspėjo buvęs Švedijos gynybos ministras Mikaelis Bydénas. Dėl svarbios karinės – strateginės vietos sala greičiausiai taps mūšio lauku pradiniame konflikto etape, sako Stefanas Lundqvistas, Tedo Stevenso Arkties saugumo studijų centro Švedijos biuro Aliaskoje pirmininkas: „Kadangi Rusijos strateginė padėtis Baltijos jūroje yra tokia silpna, bet kokio konflikto atveju ji nedelsdama bandytų užimti pagrindines uostų zonas Baltijos šalyse, Suomijoje ir Lenkijoje.“ Neseniai vykusiose pratybose JAV jūrų pėstininkai išsilaipino Gotlande su HIMARS raketų sistema – praėjus kelioms valandoms po to, kai iš jos šaudė Norvegijoje. Po šaudymo saloje jie buvo greitai permesti į Suomiją.