Baltijos regione pakartos Vermachto operaciją „Doppelkopf“. Rusija jau pasiuntė kelias divizijas

Rusija siunčia kelias divizijas prieš Latviją, kurios kariuomenę sudaro 6600 karių. Kokia Rusijos pajėgų konfigūracija regione ir kokie galimi veiksmų scenarijai perėjimo prie visapusiškos agresijos atveju?

Artimiausiu metu galimų įvykių perspektyvas nubrėžia Amerikos analitinio centro „Jamestown Foundation“ ekspertai. Pasak „Defense Express“, medžiaga verta ypatingo dėmesio.

Rusai tęsia Leningrado karinės apygardos kūrimo procesą, kurioje dislokuoja keletą motorizuotųjų pėstininkų divizijų, anksčiau dalyvavusių karo veiksmuose prieš Ukrainą – 116-ąją, 72-ąją, 74-ąją ir 86-ąją. Šios divizijos dabar faktiškai nukreiptos į Latviją, kurios ginkluotąsias pajėgas sudaro tik 6600 reguliariųjų karių ir 16 000 rezervistų.

Be to, Kremlius mobilizuoja Baltarusijos armiją, kuri teoriškai taip pat galėtų dalyvauti kovose Baltijos šalių kryptimi. Tai savo ruožtu tiesiogiai rodo, kad Rusija gali ruošti puolimą prieš Latviją.

Straipsnio autoriai pažymi, kad Rusijos kariai, kurių taikinys – Baltijos šalys, demonstruoja naujų ginklų įsigijimą, įskaitant ratines savaeiges artilerijos sistemas „Malva“ arba Šiaurės Korėjos artilerijos sistemas, kurios teoriškai yra naudingesnės rusams Ukrainos mūšio lauke, tačiau nepasiekia fronto.

Tai rodo, kad kuriamas didelis strateginis rezervas, skirtas arba galimiems vidiniams neramumams malšinti, arba naujo operacijų teatro poreikiams tenkinti. Šių ešelonų logistika yra glaudžiai koordinuojama. Daugelis platformų yra uždengtos brezentais, o lydintys daliniai riboja civilių prieigą prie platformų ir stočių. Tai netiesiogiai patvirtina, kad kalbama ne apie rotaciją, o apie sąmoningą pergrupavimą.

Ne mažiau nerimą kelia ir besikeičiantis Baltarusijos komponento vaidmuo. Straipsnio autoriai pažymi, kad 2024–2025 m. Baltarusija staiga suintensyvino karinės infrastruktūros atstatymo procesą pasienyje su Latvija, įskaitant esamų ginklų saugojimo bazių auditą ir reguliarų rezervistų mokymą.

Dešimtmečius nenaudojami sovietmečio ginklų sandėliai buvo vėl aktyvuoti. Vakarinėje šalies dalyje (Gluboke, Polocke, Breslaujoje) buvo suintensyvinti inžineriniai darbai, įskaitant greitkelių ir tiltų, vedančių į sieną su Latvija, modernizavimą.

Papildomas būsimų operacijų rodiklis yra sistemingas infrastruktūros aktyvavimas šiaurinėje ir šiaurės vakarų Rusijoje. Vykdomas geležinkelio mazgų Pskovo srityje rekonstrukcija ir plėtra, sandėlių modernizavimas Ostrovo, Velikije Lukų ir Palkino regionuose, taip pat sovietmečio logistikos objektų, tokių kaip pagalbinės stotys, rezerviniai viadukai ir šaudmenų sandėliai, rekonstrukcija.

Šios priemonės nėra labai prasmingos Ukrainos fronto aprūpinimo kontekste, tačiau logiškai jos dera prie pasirengimo greitam pajėgų dislokavimui Latvijos kryptimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie regionai ribojasi su Daugpiliu ir Rezekne.

Visa tai atrodo kaip „klasikinis“ pajėgų sutelkimas pagrindinėje puolimo kryptyje, laikantis Rusijos karinės doktrinos. Pasak „Jamestown Foundation“ ekspertų, reikėtų atsižvelgti į tai, kad, remiantis karo prieš Ukrainą patirtimi, Rusijos armija nepuls dideliu „smūgiuojančiu kumščiu“, o su keliomis „puolamosiomis grupėmis“, kurios „prasiskverbs“ pro priešo gynybos linijas (šiuo atveju – Latvijos ginkluotąsias pajėgas ir galbūt kitų šalių karius).

Jei Kremlius nuspręs pulti Latviją, pagrindinis tikslas pirmajame karo etape greičiausiai bus užimti Daugpilio ir Rezeknės miestus, o tada, apeidami rytinę Latviją, rusai galėtų persikelti iš Rezeknės į Preilą ir galiausiai į Jelgavą, naudodamiesi vietiniu greitkeliu A6 ir geležinkelio susisiekimu.

Jei toks planas būtų įgyvendintas, Rusijos armija galėtų patekti į operacinę erdvę ir kelti tiesioginę grėsmę Rygai kaip Latvijos sostinei ir visiems NATO ryšiams Baltijos regione. Tokiu atveju Rusijos armija gali atkurti Vermachto operacijos „Doppelkopf“ ir Sovietų armijos operacijos „Šaulys“, vykusios Baltijos šalyse 1944 m., logiką, kurios pirmiausia perėmė transporto ryšių kontrolę, o tik po to – tiesioginį didelių miestų užėmimą.

Tuo pačiu metu rusai taip pat gali siekti pademonstruoti valstybės valdžios žlugimą Latvijoje, tam jie gali panaudoti, be kita ko, elektroninę karybą ir atakas prieš šalies kritinę infrastruktūrą.

Remiantis „The Military Balance 2024“, Latvijos ginkluotųjų pajėgų sausumos komponentą sudaro apie 5500 karių (įskaitant Nacionalinę gvardiją), iš viso 170 FV107 „Scimitar“ ir 34 XA-300 šarvuočiai, 59 savaeigės artilerijos sistemos M109A5ÖE, 53 81 mm ir 120 mm minosvaidžiai ir 23 100 mm K-53 patrankos. Taip pat yra informacijos apie tris T-55 mokomąsias transporto priemones.

Oro komponentą sudaro 500 karių: keturi An-2 ir du UH-60 „Black Hawk“ lėktuvai, RBS 70 trumpojo nuotolio sistemos ir 40 mm L/70 „Bofors“ priešlėktuvinės patrankos.

NATO karių kontingentą sudaro beveik 2500 karių, daugiausia iš Kanados (1000), Ispanijos (600), Italijos (370) ir Lenkijos (200).