Naujas atradimas perrašo Visatos istoriją. Pirmosios šviesos nebuvo, tad ką mes matome?

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nuclear Physics B“, rašo „Newsweek“.

Pirmoji Visatos šviesa

Maždaug 380 000 metų po Didžiojo sprogimo Visata išsiplėtė ir atvėso tiek, kad protonai ir elektronai galėjo susijungti ir sudaryti vandenilio atomus. Dėl to Visata tapo skaidri, o šviesos dalelės, arba fotonai, galėjo laisvai judėti. Kaip tik tada kosminė mikrobangų foninė spinduliuotė pasklido po kosmosą – pirmoji šviesa, foninės spinduliuotės pavidalu, egzistavo jau beveik 14 milijardų metų.

Kosminė foninė mikrobangų spinduliuotė nėra susijusi su jokiomis žvaigždėmis ar galaktikomis ir turi nevienalytę struktūrą. Tačiau tai leido suprasti Visatos gimimą ir padėjo suformuoti standartinį kosmologinį modelį, apibūdinantį kosmoso evoliuciją.

Naujas tyrimas parodė, kad kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės stiprumas galėjo būti pervertintas, todėl kyla abejonių dėl standartinio kosmologinio modelio pagrįstumo. Pasak mokslininkų, skaičiavimai rodo, kad galbūt kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės iš viso nėra.

Ką parodė ankstyvosios Visatos stebėjimai?

Anksčiau astronomai ankstyvojoje Visatoje atrado pilnai susiformavusias galaktikas, kurių egzistavimas prieštarauja kosmologiniams modeliams. Šios galaktikos, remiantis modeliais, negalėjo tapti tokios masyvios per gana trumpą laiką. Naujo tyrimo duomenimis, panašios galaktikos galėtų paaiškinti kai kuriuos dalykus, kuriuos astronomai mato kaip kosminę foninę mikrobangų spinduliuotę. Astronomai tyrinėjo pirmąsias Visatoje esančias galaktikas, kurios yra elipsės formos, ir rekonstravo jų šviesio evoliuciją.

Pasak mokslininkų, šios galaktikos formavosi sparčiai, žvaigždžių formavimosi greičiu itin greitai, kai buvo sukurta daugybė masyvių žvaigždžių. Tuo pačiu metu tyrimas rodo, kad elipsinės galaktikos sunaudojo didžiulį kiekį dujų, kad suformuotų šimtus milijardų žvaigždžių, tačiau šis procesas truko tik kelis šimtus milijonų metų, o tai yra gana trumpas laikotarpis pagal kosminius standartus.

Mokslininkai teigia, kad pirmosios masyvios galaktikos buvo daug ryškesnės dėl labai ryškių žvaigždžių buvimo. Dabartinį jų šviesį daugiausia lemia senovinės mažos ryškios žvaigždės, nes didelės masyvios žvaigždės jau išnyko. Astronomai nustatė, kad jų formavimosi piko metu elipsinės galaktikos turėjo būti 10 000 kartų ryškesnės nei jų šiuolaikinės atitikmenys.

Išmatuodami, koks atstumas šiandien skiria elipsines galaktikas, ir atsižvelgdami į Visatos plėtimosi greitį, astronomai sugebėjo nustatyti, kada susiformavo pirmosios elipsinės galaktikos.

Tęsinys kitame puslapyje: