Kaip skamba mirštanti žvaigždė? NASA skebia kosmoso garsus (Audio)

Tai ne pirmas kartas, kai NASA pasidalijo kosmoso garsais. Naujausi garso įrašai yra pagrįsti duomenimis, surinktais kosminiais teleskopais iš trijų skirtingų objektų. Tai mirštanti žvaigždė, dvinarė sistema ir Kentauro A galaktika, kurios centre yra didelė juodoji skylė.

Duomenys buvo surinkti naudojant tris kosmoso observatorijas. Tai „Chandra“, Jameso Webbo kosminis teleskopas ir Vaizdinės rentgeno spindulių poliarimetrijos tyrinėtojas (IXPE, Imaging X-ray Polarimetry Explorer).

Pirmoji „melodija“ buvo sukurta remiantis surinktais duomenimis iš WR124. Tai itin ryški, trumpai gyvuojanti masyvi žvaigždė, žinoma kaip Wolf-Rayet žvaigždė, kuri netrukus gali tapti juodąja skyle. Kaip aiškina NASA, tai yra tokio objekto gimimo preliudija.

Kitame įraše galime „klausytis“ binarinės sistemos, vadinamos SS 433, kuri yra maždaug už 18 000 šviesmečių nuo mūsų planetos. Garsai buvo generuojami iš „Chandra“ rentgeno spindulių observatorijos duomenų. Binarinę sistemą sudaro į Saulę panaši žvaigždė ir baltoji nykštukė arba juodoji skylė, kurios „šoka“ kartu.

Paskutiniai garsai buvo sukurti naudojant duomenis, surinktus stebint Kentauro A galaktiką, esančią maždaug už 12 milijonų šviesmečių nuo mūsų. Jos centre yra didžiulė juodoji skylė, kuri per visą objektą siunčia galingą srovę.

Sonifikacija yra procesas, leidžiantis įvairius duomenis pateikti garsų, kurie nėra kalba, pavidalu. Tokiu būdu galima išgauti tikrai įdomių garsų. Pavyzdžiui, Kentauro A įraše girdimi varpai yra nulemti „Chandra“ observatorijos rentgeno spindulių transformacijos. Tačiau IXPE duomenys turi ištisinį dažnių diapazoną ir primena vėją, o stebint matomoje šviesoje buvo gautas kažkas panašaus į stygas.

Žinoma, tokio tipo įrašai nėra vieninteliai, kuriuos NASA iki šiol paskelbė. Taip pat yra ir tokių, kuriuos paprastai galėtume girdėti savo ausimis. Pavyzdžiui, vėjas Marse, kurį užfiksavo marsaeigio „Perseverance“ prietaisai.