„Neįtikėtina. Žemė po savimi slepia vandenyną, didesnį nei visos jūros kartu sudėjus – ir mes apie jį nežinojome“

Kol žmonija svajoja ištyrinėti Marsą, po mūsų kojomis slepiasi kai kas daug nuostabesnio – didžiulis vandens telkinys, kuris, pasirodo, tūriu gali viršyti visus planetos vandenynus. Tik jis yra ne paviršiuje, o šimtų kilometrų gylyje Žemės mantijoje.

Atradimas tapo įmanomas analizuojant seismines bangas. Šiaurės vakarų universiteto JAV tyrėjai, vadovaujami profesoriaus Steveno Jacobseno, pastebėjo, kad bangos, einančios per maždaug 700 km gylyje esančią zoną, sulėtėja – tai vandens buvimo požymis.

„Tačiau tai ne toks vanduo, kokį mes jį žinome – tai vanduo, surištas mineralo, vadinamo ringvuditu, kristalinėje gardelėje“, – aiškina profesorius Jacobsenas.

Kas yra ringvuditas

Ringvuditas yra retas mineralas, susidarantis tik esant dideliam slėgiui. Savo struktūroje jis gali sulaikyti iki 1,5 % vandens, o tai atrodo nedaug... kol nesuvoki, kiek daug šio mineralo yra planetos gelmėse.

Manoma, kad šioje zonoje gali būti tris kartus daugiau vandens nei visuose vandenynuose kartu sudėjus.

Iki šiol tiesiog nebuvo jokių įrankių, kurie galėtų matyti taip giliai. Tik patobulintos seisminės technologijos ir nauji laboratoriniai eksperimentai su sintetiniu ringvuditu padėjo įrodyti, kad vanduo iš tiesų ten yra – ir kad jis neišgaravo Žemės formavimosi metu, kaip manyta anksčiau.

Šis atradimas iš esmės keičia mūsų supratimą apie planetos vandens ciklą. Dabar aišku: vandenynai tėra ledkalnio viršūnė. Gilus vanduo dalyvauja ugnikalnių išsiveržimuose, žemės drebėjimuose ir netgi veikia litosferos plokščių judėjimą.

„Žemė tiesiogine prasme yra prisotinta vandens, ir tai yra mechanizmo, kurį mes tik pradedame suprasti, dalis“, – sako geofizikė Ema Rouz iš Oksfordo.