Vandenynų temperatūra
.


Tirpstantys ledynai ir šylantys vandenynai jau daugelį metų kelia jūros lygį, tačiau tai, kas įvyko 2024 m., nustebino net NASA mokslininkus. Palydoviniai duomenys parodė dramatišką padidėjimą, kurio negalima paaiškinti vien visuotiniu atšilimu. Taigi, kas vyksta su vandenynais?


Pasaulio orų modeliuose yra didelių nukrypimų ir panašu, kad šis reiškinys gali pasireikšti dvigubai dažniau nei anksčiau.


Naujame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė tyrimams, kas nutiks planetai žlugus vienai iš pagrindinių Žemės „arterijų“.


Jūros atšilimas vyksta ne tik Viduržemio jūros šalyse. Padidėjusi vandens temperatūra fiksuojama ir Baltijos jūroje. Tai nėra gera žinia.


Keletą šios vasaros mėnesių Atlanto vandenynas o tiksliau jo ruožas palei ekvatorių atvėso rekordiškai greitai. Nors dabar šaltoji vieta vėl normaliai šyla, mokslininkai vis dar nežino, kas iš pradžių sukėlė tokį staigų atšalimą.


Tyrėjai nustatė, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius ši jūrų zona patyrė neįtikėtinų pokyčių.


Mokslininkai mano, kad Antarktidos ir Pietų vandenyno vaidmuo žmonių išlikimui planetoje yra neįvertintas – jei jų neteksime, neišgyvensime.


Mokslininkai perspėja, kad netrukus Holivudo blokbasterio „Diena po rytojaus“ siužetas gali tapti realybe, o Europoje prasidės naujas ledynmetis.


Analizuodami dviejų dešimtmečių palydovines nuotraukas, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad Žemės vandenynai tampa vis žalesni, o tai gali būti klimato kaitos poveikis fitoplanktono populiacijoms, nes pasaulis šyla, praneša „Science Alert“.


Dėl precedento neturinčio pasaulio vandenynų įkaitimo Žemei gresia nenuspėjamos stichinės nelaimės.


Mokslininkai teigia, kad vandenynų temperatūros pokyčius lemia žmogaus sukelta klimato krizė, o rekordas buvo sumuštas jau šeštus metus iš eilės.


Daugiau nei 90 procentų visų paukščių rūšių yra monogamiški ir dažniausiai išlieka ištikimi, o vieni ištikimiausių – didingieji albatrosai.