„Tai buvo propaganda, skirta labai aukštam intelektualiniam elitui.“ Ant garsiojo obelisko Paryžiuje – slaptos žinutės

Garsiajame senovinio Egipto obeliske Paryžiuje gali būti užrašyti hieroglifai, skirti Egipto diduomenei, kuriuose šlovinamas faraonas Ramzis II – ir teigiama, kad jis buvo dievų išrinktas, teigia egiptologas.

Tačiau tyrime nedalyvavę mokslininkai atsargiai vertino šį aiškinimą.

Maždaug 3300 metų senumo obeliskas buvo pastatytas Luksoro šventykloje Ramzio II (valdžiusio apie 1279–1213 m. pr. m. e.) įsakymu, jo valdymo pradžioje. 1830 m. Osmanų imperijos, kuri tuo metu kontroliavo Egiptą, sultonas padovanojo obeliską Prancūzijai, jis buvo perkeltas į Paryžių, kur dabar stovi Santarvės aikštėje (pranc. Place de la Concorde).

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad ant obelisko esantys hieroglifai kalba apie Ramzį II. Juose taip pat kalbama apie dievą Amoną (dar vadinamą Amon-Ra), kuris buvo vyriausiasis Tėbų (dabar – Luksoro) dievas, ir Horą, kuris buvo dievo Ozyrio ir deivės Izidės sūnus.

Tačiau naujai rastus pranešimus galėjo suprasti tik aukšto raštingumo lygio asmenys – ypač kilmingieji, teigia Paryžiaus katalikiškojo instituto egiptologas Jeanas-Guillaume'as Olette-Pelletieras. 2021 m. atliekant obelisko ir aplinkinės teritorijos restauravimo darbus, jam buvo suteiktas leidimas užlipti ant pastolių, pastatytų aplink obeliską, ir ištirti granitinį artefaktą išsamiau, nei galima pamatyti nuo žemės. 

Tyrimo metu J-G. Olette-Pelletieras rado, jo manymu, pranešimų, kuriuos tam tikromis aplinkybėmis galėjo pastebėti tik tam tikri žmonės. 

Pavyzdžiui, jis pastebėjo, kad kai obeliskas buvo pastatytas, jo vakarinė pusė buvo atgręžta į Nilo upę, todėl keliaujantys valtimis šia upe galėjo gerai matyti eilę užrašų ir vaizdų, esančių netoli 23 metrų aukščio obelisko viršaus. Šiuose užrašuose rašoma, kad Ramzis II „buvo išrinktas dievų, kad jis buvo dieviškos prigimties ir todėl turėjo teisę valdyti Egiptą“, – aiškina J-G. Olette-Pelletieras. Obeliske taip pat pavaizduota scena, kurioje Ramzis II aukoja aukas dievui Amonui.

Tyrėjas pažymi, kad Opeto festivalis – kasmetinis renginys, skirtas Amonui pagerbti – skatindavo kilminguosius atvykti į Luksorą laivais. Šie keliautojai galėdavo gerai matyti šiuos užrašus, kurie padėjo sustiprinti faraono politinę galią. „Tai buvo propaganda, skirta labai aukštam intelektualiniam elitui“, – sako mokslininkas.

J-G. Olette-Pelletieras mano, kad ant obelisko rado ir kitų paslėptų žinučių. Pavyzdžiui, jis pastebėjo, kad yra dvi eilės hieroglifų, kurie, priklausomai nuo to, kuria kryptimi bus skaitomi, gali perduoti skirtingas žinutes: pavyzdžiui, užrašyti pilną Ramzio II sosto vardą arba skelbti, kad jam lemtas amžinasis gyvenimas. 

Tyrėjas rengia savo išvadų ataskaitą, kuri (prancūzų kalba) bus paskelbta žurnale „Égypte Nilotique et Méditerranéenne“. 

Tačiau tyrime nedalyvavę mokslininkai ragina atsargiai interpretuoti išvadas: jie sako, kad kol tyrimas nebus publikuotas, jie negali jo išsamiai išnagrinėti. 

Pavyzdžiui, Lenkijos mokslų akademijos Viduržemio jūros ir Rytų kultūrų instituto egiptologijos profesorius Filipas Taterka sako, kad nemano, jog prie obelisko viršaus esantys užrašai ir vaizdai būtų buvę matomi kilmingam asmeniui, keliaujančiam laivu Nilu – dėl atstumo.