Tyrimas įspėja vidutinio amžiaus moteris: lietuvių pamėgta daržovė kliudo sveikam senėjimui

Sveikam moterų senėjimui didelę įtaką gali turėti tai, kiek skaidulinių medžiagų ir kokios kokybės angliavandenių jos gauna su maistu, skelbia naujas tyrimas.

Jo autoriai analizavo klausimyną, kurį užpildė daugiau nei 47 000 moterų, 1984–2016 m. pildžiusių slaugytojų sveikatos tyrimo klausimynus, mitybos ir sveikatos duomenis. Iki 2016 m. tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 70 iki 93 metų.

Tyrėjams rūpėjo, kiek skaidulinių medžiagų jos gauna su maistu ir vertino moterų suvartotų angliavandenių kokybę bei suskirstė šiuos į 3 grupes:

– rafinuotus angliavandenius; 

– aukštos kokybės (nerafinuotus) angliavandenius;

– angliavandenius iš visagrūdžių produktų, vaisių, daržovių ir ankštinių augalų.

„Angliavandeniai sudaro apie pusę visų mūsų suvartojamų kalorijų“, – sakė tyrimui vadovavęs Ardissonas Koratas iš Tuftso universiteto Masačusetse (JAV). Tačiau angliavandenių kokybė ir poveikis sveikatai ir sveikam senėjimui gali ženkliai skirtis, patikino jis.

Tyrėjai sveiką senėjimą apibrėžė kaip 11 pagrindinių lėtinių ligų nebuvimą. Pasak mokslininkų, žmogus sensta sveikai, jei išvengia tokių ligų kaip 2 tipo diabetas, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir vėžys, taip neturi fizinių funkcijų sutrikimų ir yra geros psichinės sveikatos. 

Bulvės kliudo sveikam senėjimui? 

Tyrėjai nustatė, kad vidutiniame amžiuje vartojant aukštos kokybės angliavandenius bei maistines skaidulas, sveiko senėjimo tikimybė padidėja 6–37 proc.

„Vartojant aukštos kokybės angliavandenius, t. y. vaisius, daržoves, visagrūdžius produktus ir ankštines daržoves, gali padidėti tikimybė sveikai senti“, – sakė A.Koratas. 

„Be to, vartojant angliavandenius iš šių šaltinių, padidėja tikimybė išvengti lėtinių ligų ir išsaugoti geras fizines bei pažintines funkcijas vyresniame amžiuje“, – pridūrė jis. 

Mokslininkai taip pat nustatė, kad valgant daugiau rafinuotų angliavandenių, tikimybė sveikai senti buvo 13 proc. mažesnė, o valgant daugiau krakmolingų daržovių, tokių kaip bulvės ir kukurūzai, – 10 proc. mažesnė.

„Nustatėme, kad rafinuotų angliavandenių pakeitimas aukštesnės kokybės angliavandeniais yra susijęs su 16 proc. didesne tikimybe senėti sveikai“, – akcentavo A.Koratas.

Aptariamo tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „JAMA Network Open“. 

Kaip apsirūpinti angliavandeniais?

Pasak ekspertų, naujas tyrimas dar kartą patvirtino, kad sveikas gyvenimo būdas gali aptvarkyti net kliaudas, paveldėtas iš tėvų. 

„Yra toks posakis: „Genetika užtaiso ginklą, o gyvenimo būdas nuspaudžia gaiduką“. Ši metafora paryškina, kad genetinis polinkis į tam tikrus sveikatos sutrikimus gali būti užprogramuotas, tačiau sveikos gyvensenos pokyčiai gali sumažinti senėjimo poveikį“, – teigė gydytoja ir moterų sveikatos ekspertė Sheryl Ross. 

„Žalingi ir vengtini gyvenimo būdo įpročiai: rūkymas, sėslumas, nesveika mityba, gausus alkoholio vartojimas, blogas miegas skatina širdies ligas, aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, tam tikrus vėžinius susirgimus ir kognityvinių funkcijų silpnėjimą“, – įspėjo ji.

Registruota dietologė Monique Richard taip pat pabrėžė, kad tarp įvairių rūšių angliavandenių negalima dėti lygybės ženklo. Medikė išskyrė geriausius jų šaltinius: 

Švieži produktai: Ruoškite ir vartokite daržoves taip, kad fitonutrientai kuo mažiau suirtų, pavyzdžiui, rinkitės salotas, lengvai troškinkite garuose, blanširuokite arba kepkite ant grotelių. 

Atsparusis krakmolas: Jį galima rasti atvėsintose bulvėse, ryžiuose ir makaronuose, taip pat pupelėse, ankštinėse daržovėse, riešutuose ir sėklose. Šios kategorijos maisto produktai turi mažesnį glikeminį indeksą ir gali pamaitinti žarnyno mikrobiotą. 

Užkandžiai: džiovinti vaisiai (be pridėtinio cukraus), graikiniai riešutai, migdolai ir žemės riešutai, saulėgrąžų branduoliai, moliūgų sėklos, chia sėklos ir linų sėmenys.

Nepamirškite ankštinių daržovių: Pupelės, lęšiai ir žirniai – tai puikus būdas nebrangiai ir skaniai papildyti patiekalus ir garnyrus skaidulinėmis medžiagomis. 

Išeikite iš savo komforto zonos: išbandykite naujus maisto gaminimo būdus, prieskonius ar garnyrus iš kitų kultūrų. Kartą per savaitę ar kartą per mėnesį išbandykite naują daržovę, vaisių ar visagrūdį produktą. 

„Jūs neprašytumėte nepažįstamo žmogaus patarti dėl pensijos kaupimo, tad kodėl turėtumėte kliautis sveikatos ir mitybos patarimais socialiniuose tinkluose?“, – retoriškai klausė M.Richard. Ji patarė kreiptis į gydytoją dietologą ar mitybos specialistą, kad jis padėtų išsiaiškinti, koks maistas būtų naudingas jūsų sveikatai.

Parengta pagal „Medical News Today“ inf.