Užsienyje jie jo vengia. Lietuviai jį valgo gausiai, nors jis ir naikina širdį

Daugeliui majonezas yra kulinarinė šventenybė. Bet ar žinojote, kad šio pamėgto padažo, kuris gausiai valgomas mūsų šalyje, užsienyje vengiama.

Ar majonezas iš tiesų kenkia sveikatai? Štai ką iš tikrųjų reikia žinoti apie jo sudėtį ir poveikį organizmui.

Majonezas – gardi tradicija ar kulinariniai spąstai?

Majonezas jau daugelį metų yra neatsiejama lietuvių virtuvės dalis – sunku įsivaizduoti daržovių salotas, kietai virtus kiaušinius ar šaltos mėsos sumuštinius be jo. Daugelyje lietuvių namų tai beveik privalomas produktas. Tuo tarpu daugelyje Vakarų šalių jis laikomas nesveiku produktu, kurio geriau vengti. Kodėl?

Pagrindinė majonezo sudėtis yra augalinis aliejus (dažniausiai rapsų arba saulėgrąžų), kiaušinių tryniai ir actas arba garstyčios. Problema prasideda, kai žiūrime į proporcijas: riebalai sudaro net 75–80 procentų viso produkto. Viename valgomajame šaukšte majonezo vidutiniškai yra 100–120 kcal – daugiau nei kai kuriuose saldumynuose. Dar blogiau, kad tai daugiausia omega-6 riebalai, o pramoniniuose variantuose – net sukietėję transriebalai, kurie yra ypač pavojingi širdžiai ir kraujotakos sistemai.

Reguliariai vartojant didelius majonezo kiekius, gali atsirasti nutukimas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir širdies bei kraujagyslių ligos. Be to, jame esantys konservantai, stabilizatoriai ir skonio stiprikliai (pvz., E385 – kalcio dinatrio druska) gali neigiamai paveikti organizmą, ypač dažnai vartojant.

Be riebalų, majonezas taip pat turi daug druskos ir kartais cukraus, kurie pagerina skonį, tačiau taip pat gali padidinti kraujospūdį ir padidinti atsparumo insulinui riziką. Priešingai nei atrodo, „lengvosios“ majonezo versijos nėra daug geresnės – jose dažnai yra daugiau cheminių priedų, kad išlaikytų jo konsistenciją ir ilgaamžiškumą.

Didžiausia problema kyla, kai majonezas tampa kasdienės mitybos pagrindu. Tuomet net ir apskritai sveikas žmogus gali patirti šalutinį poveikį: sumažėjusią energiją, padidėjusį svorį, pablogėjusius kraujo tyrimų rezultatus ar virškinimo problemas. Ekspertai pabrėžia, kad majonezas nesukelia sotumo jausmo – priešingai, jis gali sužadinti apetitą ir paskatinti siekti didesnių porcijų.

Tamsioji majonezo pusė: riebalai, druska ir paslaptingasis E385

Riebalų dominavimas majoneze yra viena, bet svarbu ir tai, kokie tai riebalai. Deja, dažnai kalbame apie omega-6 riebalus, kurių perteklius – o jų mūsų mityboje yra per daug – gali prisidėti prie uždegimų organizme. Dar blogiau, kai sudėtyje randame sukietėjusių riebalų, t. y. pavojingų transriebalų. Jie iš tikrųjų padidina širdies ligų, insulto ir net 2 tipo diabeto riziką. Visada verta atidžiai perskaityti etiketes.

Tačiau tai dar ne viskas, kas gali nutikti. Majonezas taip pat turi druskos – dažnai stebėtinai dideliais kiekiais – ir cukraus, kuris turėtų užmaskuoti rūgštų skonį. Gamintojai, ypač į „lengvąsias“ versijas, kurios turėtų nuraminti mūsų sąžinę, dažnai prideda konservantų, stabilizatorių ir skonio stipriklių.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į kalcio dinatrio druskos (EDTA), žymimos E385, buvimą. Ar tai skamba chemiškai? Ir teisingai, nes tai metalus chelatuojanti medžiaga, naudojama, pavyzdžiui, audinių ar popieriaus gamyboje. Majoneze jos užduotis – stabilizuoti emulsiją, neleisti padažui atsiskirti ir sugesti. Problema ta, kad didelės ir reguliarios E385 dozės gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip viduriavimas, pilvo raumenų mėšlungis, sutrikęs šlapinimasis, hematurija ir netgi padidinti vėžio riziką. Visada patikrinkite sudėtį.

Ar turėtumėte atsisakyti majonezo? Yra sveikesnių alternatyvų

Nebūtina visiškai išbraukti majonezo iš savo mitybos raciono, tačiau verta apriboti jo kiekį ir rinktis sveikesnes versijas. Geriausias sprendimas – naminis majonezas – pagamintas iš geros kokybės aliejaus, šviežių kiaušinių trynių, šiek tiek citrinos ir garstyčių. Toks produktas neturi nereikalingų priedų ir gali būti pritaikytas pagal savo poreikius.

Kiti geri majonezo pakaitalai yra natūralus jogurtas (pvz., graikiškas), humusas, avokadų tyrė ir medaus garstyčios. Visi šie produktai pasižymi panašiu kremiškumu ir skoniu, tačiau juose yra žymiai mažiau riebalų ir kalorijų.