„Rusija ant žlugimo ribos“

Rusijos ekonomika yra ant žlugimo ribos.

Laukia arba rublio devalvacija, arba gili krizė. Biudžeto skylė padidėjo beveik 200 %. Rusijos federalinis biudžetas susiduria su rekordiniu deficitu dėl smarkiai kritusių naftos kainų.

Per pirmuosius keturis 2025 m. mėnesius deficitas siekė 3,23 trilijono rublių (35 mlrd. eurų), tai yra 183% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pranešė Rusijos finansų ministerija. O karo ir armijos išlaidos ryja iždą. Be rublio devalvacijos ar biudžeto sekvestravimo šaliai gresia finansinis žlugimas.

Naftos kainų kritimas buvo mirtinas smūgis Rusijos ekonomikai. Balandžio mėnesį vidutinė „Ural“ barelio kaina nukrito iki 54 dolerių, nors sausį ji vis dar viršijo 70 dolerių.

Gegužės pradžioje kainos nukrito dar žemiau – iki 47–48 dolerių už barelį. Ekspertai perspėja, kad esant dabartiniam rublio kursui, naftos kaina vidaus rinkoje pasiekė rekordinį žemumą nuo pandemijos laikų. Jei situacija nepasikeis, kaina išliks 17% mažesnė už biudžeto planavimui reikalingą lygį.

Deficitas auga, kartu auga ir karinės išlaidos. Biudžeto pajamos per pirmuosius keturis 2025 m. mėnesius sudarė 12,3 trilijono rublių (135 mlrd. eurų), tačiau išlaidos pasiekė 15,5 trilijono rublių – 20% daugiau nei prieš metus. Trečdalis visų lėšų skiriama armijai ir karui. Kas penktas biudžeto rublis lieka nepadengtas mokesčių pajamomis.

Kad užkamšytų spragą, Finansų ministerija planuoja iki metų pabaigos naudotii Nacionalinį gerovės fondą (NGF) ir parduoti valiutos už 800 milijardų rublių (8,7 mlrd. eurų). Tačiau to gali nepakakti: Nacionaliniame gerovės fonde liko tik 3,3 trilijono rublių likvidaus turto, o jei naftos kainos ir toliau kris, kitais metais pinigai baigsis.

Ekonomistai mato du sprendimus. Rublio devalvacija. Norint subalansuoti biudžetą, doleris turėtų kainuoti 110–120 rublių. Tai padidins rublių pajamas iš eksporto.

Biudžeto sekvestravimas. Vyriausybėje jau svarstoma galimybė mažinti išlaidas, tačiau karinių išlaidų mažinti neįmanoma, jos „suvalgo“ kas trečią rublį.

Kodėl viskas taip blogai? Problemos prasidėjo nuo optimistinių prognozių: 2025 metų biudžetas buvo sudarytas atsižvelgiant į naftos kainą – 69,7 JAV dolerio už barelį.

Tačiau realybė pasirodė esanti atšiauresnė: dabar Finansų ministerija planuoja tris kartus didesnį deficitą nei pradiniu vertinimu. Pajamos, nesusijusios su ištekliais, taip pat nepateisina lūkesčių.

Nepaisant Finansų ministerijos optimizmo, prognozuojančio pelno mokesčio padidėjimą iki 4 trilijonų rublių, iš tikrųjų įmonių pelnas mažėja, o nuostolingų įmonių dalis pasiekė 25,5%. Jei naftos kainos nestabilizuosis, o rublis nebus nuvertintas, Rusijai gresia biudžeto sistemos žlugimas.

Karinės išlaidos toliau auga, o socialinės programos jau pradedamos mažinti. Šioje situacijoje net ir lojaliausi vyriausybei ekspertai neatmeta rimtos finansinės krizės galimybės. Šalies ekonomika tiesiogine prasme krenta į bedugnę, vyriausybė bando užkamšyti biudžeto skyles išparduodama rezervus, o tai tik sustiprina katastrofos jausmą.

Rusijos ekonomika pasiekė aklavietę.

Naftos kainų kritimas atskleidė visos biudžeto sistemos silpnumą: didėjančios išlaidos ir mažėjančios pajamos kelia grėsmę visiškam finansiniam žlugimui.