Rusija bando tai nuslėpti, bet ES jau žino. „Maždaug dvigubai didesnis. Laikas nėra Rusijos pusėje“

Rusija neturi kito pasirinkimo, kaip tik apsimetinėti, jog viskas yra gerai. ES jau gavo ataskaitą iš vietos ekonomikos užkulisių. Nors Kremlius atkakliai tvirtina, kad sankcijos jo neveikia ir, kad laikas yra jo pusėje, tiesa yra visiškai priešinga.

Kalbame apie prestižinėje Stokholmo ekonomikos mokykloje veikiančio SITE (Stokholmo ekonomikos transformacijos instituto) ataskaitą, kurią cituoja „Reuters“. Institutas specializuojasi mažų ir vidutinių pajamų ekonomikų tyrimuose, ypatingą dėmesį skirdama pereinamojo laikotarpio ekonomikoms.

Nors Rusijos ekonomika atrodo gana stabili, po šiuo kiautu vyksta procesai, kurie prieštarauja oficialiam Kremliaus suformuotam įspūdžiui.

Šis santykinis stabilumas daugiausia susijęs su „fiskaliniu stimulu“, kuris suteikiamas perjungiant ekonomiką į karo režimą. Kaip rašo SITE ataskaitos autoriai, tokia politika trumpuoju laikotarpiu padeda ekonomikai išlikti, tačiau „pasitikėjimas neskaidriu finansavimu, iškreiptu išteklių paskirstymu“ ir mažėjantys biudžeto rezervai ilguoju laikotarpiu daro situaciją netvarią. 

„Priešingai nei teigia Kremlius, laikas nėra Rusijos pusėje“, – teigiama ataskaitoje.

Iki šiol ES yra pristačiusi 16 sankcijų paketų, o 17-ajam yra preliminarus pritarimas. Tuo tarpu Rusija toliau bando laimėti laiko taikos derybose ir demonstruoja savo ekonominius raumenis. Kremlius teigia, kad sankcijos yra beprasmės, o Rusijos BVP išaugo 4,3 proc. 2024 m. Net ir vyriausybei artimo ekonomikos instituto pranešta recesija turėtų būti laikina.

Tačiau šiais skaičiais, kaip teigia SITE, negalima pasitikėti. BVP labai priklauso nuo infliacijos. O Rusija nurodo 9–10 procentų lygį, greičiausiai gerokai nepakankamai įvertintą.

„Tad kodėl jie išlaikė 21 procento palūkanų normą? Koks įprastas centrinis bankas turėtų 11,5 procentinio punkto didesnę palūkanų normą nei infliacijos lygis? Jei kuris nors iš mūsų centrinių bankų taip pasielgtų, banko prezidentas kitą dieną būtų atleistas“, – po ataskaitos pristatymo sakė SITE atstovas Tjobornas Beckeris. 

Jo nuomone, tai labai svarbus požymis, kad infliacija yra nepakankamai įvertinama, o tai lemia faktinio BVP pervertinimą.

Jis atkreipė dėmesį, kad biudžeto deficitas auga, ir nepaisant visų investicijų į ginklų pramonę, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų siekia 2 proc. BVP kiekvienais metais. Galiausiai, nuolat mažėja pajamos iš naftos, dujų ir anglies eksporto, kurios yra pagrindinis Kremliaus pajamų šaltinis.

Kaip pridūrė Beckeris, daugiau skaičių nesumuoja, nes didžioji dalis investicijų į Rusijos karo mašiną vyksta per bankų sistemą. 

„Taigi, jei prie fiskalinių duomenų pridėsime tai, jų fiskalinis deficitas būtų maždaug dvigubai didesnis nei rodoma oficialioje statistikoje“, – sakė jis. 

Kaip jis pridūrė, kartu su Rusijos bankų praneštu skolinimo padidėjimu turime visą rodiklių derinį, naudojamą bankų krizės tikimybei įvertinti.

ES ekonomikos reikalų komisaras Valdis Dobrovskis spaudos konferencijoje pareiškė, kad EK sutinka su ataskaitos išvadomis, kad Rusijos duomenys nėra patikimi ir, kad ekonominis spaudimas sankcijų pavidalu yra labai prasmingas.