Operacija „Rytai“. Idealios sąlygos

Brazilija – būtent ten Rusijos žvalgyba rado idealias sąlygas kurti šnipų legendoms dėl šios Pietų Amerikos šalies daugiakultūriškumo ir korupcijos, pranešė „The New York Times“.

„The New York Times“ žurnalistai parodė, kad Rusijos tarnybos savo geriausius žmones į Braziliją siuntė ne tam, kad ten vykdytų žvalgybos operacijas, o tam, kad žvalgybos pareigūnai galėtų ten įgyti naujas tapatybes. Jie vėliau galėjo būti išsiųsti  į bet kur pasaulyje, nes buvo sukūrę stiprią melagingą legendą.

Brazilijos policijos padalinys, besispecializuojantis kontržvalgybos veikloje, pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu „Operacija Rytai“, kurios metu pavyko išaiškinti Rusijos tarnybų veikimo būdą. Tyrėjų darbo dėka buvo atskleistos mažiausiai devynių Rusijos žvalgybos pareigūnų tapatybės. Du buvo suimti, o likusieji turėjo grįžti į Rusiją. Kaip įvertino NYT, šie asmenys daugiau niekada negalės veikti slapta už Rusijos Federacijos sienų ribų.

Laikraščio pranešime teigiama, kad 2022 m. Brazilijos tarnybos iš CŽA gavo informacijos, jog asmuo, turintis Brazilijos pasą, skridęs iš San Paulo į Hagą atlikti praktikos Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), dirbo Rusijos žvalgybai.

Viktoras Mulleris Ferreira, kurio tikrasis vardas Sergejus Čerkasovas, turėjo pradėti dirbti, kai TBT pradėjo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Pagal brazilišką tapatybę, S. Čerkasovas taip pat baigė Johnso Hopkinso universitetą Vašingtone. Tačiau Nyderlandų oro uoste jo neįleido pasieniečiai, kurie buvo įspėti. S. Čerkasovas turėjo grįžti į Braziliją, kur po greito tyrimo buvo pasodintas į kalėjimą už dokumentų klastojimą.

Šis incidentas išprovokavo daugiau nei trejus metus trukusį Brazilijos policijos tyrimą, kurio metu padaryta išvada, kad jei S. Čerkasovas sugebėjo sukurti tokią sudėtingą netikrą tapatybę, šnipų gali būti ir daugiau, pranešė Niujorko laikraštis.

Victorui Mulleriui Ferreirai išduotas pasas buvo tikras. Kortelė, suteikianti jam teisę balsuoti. Be to, S. Čerkasovas turėjo dokumentą, įrodantį, kad jis atliko privalomąją karinę tarnybą. Tačiau tyrėjų įtarimų sukėlė jo gimimo liudijimas, kuriame buvo nurodyta, kad jis gimė Rio de Žaneire, o jo motina mirė praėjus ketveriems metams po jo gimimo. Paaiškėjo, kad motinos tapatybė buvo tikra, bet ji niekada neturėjo vaikų.

Kaip aiškino dienraštis, daugelyje šalių yra gimimo liudijimų išdavimo patikros sistema, pagal kurią reikia gauti tapatybės patvirtinimą iš ligoninės ar gydytojo, kuriame asmuo gimė. Dėl geografinių priežasčių Brazilijoje provincijose gimę žmonės gali gauti gimimo liudijimą, kai du liudytojai patvirtina jų įvykių versiją. NYT pažymėjo, kad ši sistema yra netobula ir jautri korupcijai, todėl idealiai tinka užsienio tarnyboms ja pasinaudoti.

Laikraštis pažymėjo, kad Brazilijos policijos veiksmų dėka pavyko demaskuoti daug žvalgybos pareigūnų, kurie ramiai gyveno Brazilijoje ir ruošėsi būti išsiųsti atlikti žvalgybos darbo kitoje šalyje. NYT pranešė, kad dauguma šnipų nebuvo sugauti, tačiau šių pareigūnų duomenų paviešinimas „sudegino“ jų priedangas, neleisdamas jiems toliau tarnauti užsienyje.

Be to, siekdama apsunkinti šnipų veiksmus, Brazilijos policija išsiuntė Interpolo mėlynąjį pranešimą – prašymą pateikti informaciją apie ieškomo asmens tapatybę. Dienraštis pažymėjo, kad tai buvo gudrus žingsnis, nes V. Putino režimas ne kartą naudojosi Interpolu, siekdamas persekioti, be kita ko, opozicijos atstovus. Paskelbusi šį raštą, Brazilijos policija dar labiau apsunkino gyvenimą rusams, kurie bandė apsimesti brazilais.