Pasaulis perpus. Kodėl Vakarai negali sustabdyti Putino

„Focus“ išsiaiškino, kodėl civilizuoto pasaulio opozicija menka ir ar tai galėtų tapti postūmiu toliau plėsti vadinamąją blogio ašį.

Pačioje Rusijos invazijos pradžioje, 2022 m. vasarį, buvo internacionalizuotas plataus masto karas, nes kaimyninės Baltarusijos teritorija buvo panaudota kaip atspirties taškas Rusijos Federacijos puolimui prieš Ukrainą.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Iranas pradėjo tiekti rusams savo dronus „Šahed“, o vėliau ir balistines raketas, kurios iki šiol aktyviai atakuoja Ukrainos miestus ir miestelius.

2025 m. balandžio pabaigoje Šiaurės Korėja oficialiai patvirtino savo kariuomenės dalyvavimą kare prieš Ukrainą, o Kinija, nepaisant savo piliečių sulaikymo tiesiogiai mūšio lauke, neigia dalyvavimą kare ir griežtai atsisako bet kokios kitos karinės pagalbos Maskvai.

Tuo tarpu Šiaurės Atlanto aljanso (NATO) vadovybė viešai pripažino, ko gero, pirmą kartą, kad bent trys šalys šiuo metu aktyviai padeda Rusijai vykdyti plataus masto karą prieš Ukrainą.

„Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas padeda Rusijai. Žinome, kad Pekinas yra pagrindinis tarpininkas Rusijos Federacijos kare prieš Ukrainą, tiekiantis Maskvai dvejopo naudojimo prekes ir padedantis jai apeiti sankcijas. Tuo pačiu metu KLDR gauna daug technologijų iš Rusijos mainais už paramą, o Iranas gauna pinigų iš Rusijos Federacijos ir juos naudoja chaosui Artimuosiuose Rytuose sėti. Šios keturios šalys (Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas) dirba kartu, ir mes turime liautis būti naivūs“, – pirmadienį, gegužės 26 d., sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Deitone (JAV), sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Ragindamas sąjungininkus nebūti naiviems, NATO generalinis sekretorius nepasiūlė jokių aiškių žingsnių, kaip pasipriešinti geopolitiniam Pekino, Maskvos, Teherano ir Pchenjano „ketvertui“, kuris, anot ekspertų, gali išsiplėsti naujais žaidėjais.

Ar Ukraina tikrai atsidūrė naujo Šaltojo karo epicentre?

Pasaulis negali sustabdyti Rusijos ir jos sąjungininkų, nes nemaža dalis Ukrainos partnerių bijo Rusijos branduolinių ginklų, įsitikinęs Užsienio politikos tarybos „Ukrainos prizmė“ ekspertas Oleksandras Krajevas.

„Pirma, mūsų sąjungininkai pamiršo Šaltojo karo pamokas ir pamiršo, kad branduolinį žaidimą galima žaisti dviese. Antra, jie per daug pasitikėjo liberalia pasaulio tvarka ir todėl tiesiog nežino, kokias priemones reikėtų naudoti Kinijai, Šiaurės Korėjai, Iranui, Rusijai ir kitiems tarptautiniams agresoriams nuraminti. Deja, dabartiniai pasaulio lyderiai nėra Reaganai, Mitterrand'ai ar Churchilliai, ir jie tiesiog nežino, kaip žaisti šį itin sunkų, didelį geopolitinį žaidimą.“

Tiesa, reikėtų pagirti kai kuriuos lyderius, tokius kaip Merzas, Macronas ir Starmeris – jie bent jau prisitaiko, stengiasi būti griežtesni. Todėl vyksta tam tikri pokyčiai, bet bendra situacija yra tokia, kad išgyvename naują Šaltąjį karą, o Ukraina atsidūrė jo epicentre. Tačiau, kitaip nei ankstesnio Šaltojo karo metu, šiuo metu turime ne du centrus, o kelias dešimtis“, – pabrėžia ekspertas.

Pasak Oleksandro Krajevo, šiuo metu pasaulyje vyksta susiskaldymo procesas, kai atskiros šalys ar regionai susijungia į galingas sąjungas ir pradeda žaisti savo geopolitinį žaidimą.

„Tuo tarpu šie fragmentacijos procesai visiškai neprieštarauja globalizacijai, tai yra, regionalizacija neves prie nacionalizmo. Greičiau kalbama apie tai, kad nebeturime ir dar ilgai neturėsime pasaulio policininko“.

Tęsinys kitame puslapyje: