Neįtikėtina žinia. Rusai nustojo vykdyti Putino įsakymus

Nors Vladimiras Putinas reikalauja, kad importuojamos prekės būtų pakeistos vietinėmis, ir kelia tikslą iki 2030 m. sumažinti importo dalį BVP žemiau 17 proc., ekonomikos plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas kelia priešingą tikslą.

„Turime strateginį tikslą: kaip šalis, dabar esame suinteresuoti subalansuota prekyba“, – sakė jis susitikime su užsienio šalių diplomatinių atstovybių vadovais. „Kadangi mūsų kapitalo nutekėjimas sumažėjo... mums reikia, kad prekyba prekėmis ir paslaugomis būtų subalansuota, todėl esame suinteresuoti didinti importą iš šalių, su kuriomis prekiaujame.“

O V. Putino praėjusių metų įsakymas: „Iki 2030 m. sumažinti importuojamų prekių ir paslaugų dalį BVP iki 17 proc.“

Šis tikslas yra labai ambicingas, pažymėjo „Tverdije Cifri“ analitikai. Per visą stebėjimų istoriją nuo 1995 m. importo dalis BVP tik kartą buvo mažesnė nei 17 proc.: 2022 m., kai dėl sankcijų importas smuko, ji siekė 15,1 proc. 2015–2023 m. ji vidutiniškai siekė 19,9 proc.

Praėjusiais metais BVP išaugo 4,3 %, o prekių ir paslaugų importas praktiškai nepakito: 381 mlrd. USD, palyginti su 380 mlrd. USD 2023 m. Šiais metais jis taip pat neauga: 89,6 mlrd. USD per keturis mėnesius, palyginti su 89,4 mlrd. USD 2024 m. sausio–balandžio mėn., teigia Centrinis bankas. Muitinės duomenimis, prekių importas per keturis mėnesius siekė 85,8 mlrd. USD, tai yra 1,8 % daugiau nei prieš metus.

M. Rešetnikovo žodžiai rodo, kad jis nori, jog didesnis importas susilpnintų rublį. Pastaruoju metu daugelis pareigūnų ir verslininkų skundžiasi per stipriu rubliu, dauguma jų 90–100 rublių/USD ar net aukštesnį kursą vadina teisingu kursu. Tačiau vyriausybė negali jo paveikti. Dabartinis kursas yra griežtos Centrinio banko politikos pasekmė: didelės indėlių palūkanų normos ir maža paklausa, ypač importui, – vardijo vicepremjeras Aleksandras Novakas: „Mes negalime tiesiogiai paveikti kurso.“

Rusija visada turėjo didelį teigiamą prekybos balansą, tačiau anksčiau jį atsvėrė kapitalo nutekėjimas. Po sankcijų įvedimo Rusijos eksportuotojai užsienio bankų sąskaitose sukaupė apie 200 mlrd. dolerių, skaičiuoja CASE analitinio centro vadovas Dmitrijus Nekrasovas. To daugiau nei pakanka užsienio prekybos atsiskaitymams užtikrinti, o didelės rublių palūkanų normos paskatino daugelį grąžinti valiutą į Rusiją, ją parduoti, vengiant rublių paskolų, arba gautas lėšas laikyti indėliuose.

Tačiau net ir stiprus rublis nepadeda importui. Balandžio mėnesį prekių importas, pakoreguotas pagal infliaciją ir sezoniškumą, šiek tiek padidėjo, tačiau antroje metų pusėje šis augimas bent jau sulėtės dėl pardavimų problemų, mano valdžiai artimas analitinis centras CMAKS.

Importo dalies BVP struktūroje sumažinimas leis RF įmonėms užimti laisvas nišas ir iš to uždirbti 3,5 trilijono rublių, sakė V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas Maksimas Oreškinas. Pasak jo, tai pinigai, kuriuos Rusijos verslas turi „atkovoti“ iš užsienio įmonių.

Problema slypi ne tiek importo dydyje, kiek jo struktūroje, pažymėjo Sergejus Zaverskij iš Visapusiškų strateginių studijų instituto. „Mūsų atveju importo ir BVP santykio mažinimas yra didesnė problema. Svarbiausias veiksnys mums yra komponentų, įrangos ir apskritai technologinių produktų importas... Ir net pats importo pakeitimas neimportuojant technologijų atrodo itin problemiškas.“