„CŽA informavo Lietuvą. Situacija labai rimta. Rusija pradėjo kaupti pajėgas“

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA)pareigūnas Davidas McCloskey sako, kad JAV žvalgyba informavo Prancūziją, Vokietiją ir Ukrainą apie Rusijos planuojamą karinę invaziją 2022 metų vasarį, tačiau pastarosios šia informacija nepatikėjo.

„Įvertinimas, kad Vladimiras Putinas ketina pulti Ukrainą, kad jis tai padarys, kad yra aiškus planas, kad jis jau priėmęs tokį sprendimą, tik dar nesugalvojęs, kada... visos šios analitinės išvados buvo iškomunikuotos (...) Ukrainos žvalgybai, Vokietijos žvalgybai, iškomunikuotos Prancūzijos žvalgybai, tų šalių politikams ir daugeliui kitų“, – interviu „Delfi“ atskleidė D. McCloskey.

Vis tik CŽA pasidalijus informacija apie galimą grėsmę, pastarųjų valstybių žvalgybos tarnybos buvo įsitikinusios, kad tai tik V. Putino vykdoma bauginimo politika ir kad jis nesiryš įsiveržti į Ukrainą.

„Atrodo, kad buvo toks prancūzų, vokiečių, ir paties Volodymyro Zelenskio įsitikinimas, kad V. Putinas yra beprotis. Kad jis beprotis ir to nepadarys, kad viso labo žvangina ginklais, norėdamas įbauginti. Ir kad niekad nedrįstų veržtis į Teksaso dydžio valstybę. Ir visi suklydo“, – teigė buvęs CŽA pareigūnas.

„Niekas mumis nepatikėjo, niekas. Iš pirmo žvilgsnio, mintis, kad V. Putinas galėtų įvykdyti plataus masto invaziją į Ukrainą, manau, galėjo nuskambėti kaip beprotybė. Taigi, abi tarnybos pasakė, kad šituo netiki, (...) jie nebuvo nusiteikę tuo patikėti, jeigu negaus daugiau ir tikslesnės informacijos. Taigi, abiem atvejais mes jau nebežinojome, ką dar galėtume padaryti“, – pažymėjo D. McCloskey.

I. Šimonytė: pirmų signalų apie karo grėsmę Ukrainoje sulaukta 2021 m. pavasarį

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako tiksliai nepamenanti, kada Lietuva iš partnerių žvalgybos sulaukė informacijos apie į Ukrainą įsiveržti planuojančią Rusiją, tačiau pažymi, kad pirmuosius grėsmės signalus buvo galima pastebėti 2021 metų pavasarį.

„(...) iš tikrųjų dar buvo 2021 m., kai pavasarį, jeigu neklystu balandžio mėnesį, Rusija lygiai taip pat pradėjo kaupti pajėgas prie Ukrainos sienos. Tada jau buvo pirmi įspėjimai, kad vyksta kažkas neįprasto, todėl, kad ten atsirado kraujo bankas ir visokie tokie dalykai, kurie rodo rimtą pasiruošimą“, – „Delfi“ nurodė I. Šimonytė.

„Tada kažkokios indikacijos, datų tikrai nebuvo, bet jau tada labai rimtai į situaciją pažiūrėjome, nes mūsų pačių skaitymas buvo, kad net jeigu čia nereiškia kažko, tai reiškia, kad bent jau yra išbandoma logistika“, – pridūrė ji.

Politikė taip pat prisiminė, kad dar 2022 metų sausį tuometė Vyriausybė pradėjo rimtai stebėti energetikos situaciją.

„(...) tikėjomės, kad jeigu kažkas bus, tada mes galime tikėtis kibernetinių atakų, energetinių blackout‘ų, dar kažkokių dalykų. (...) Anksti, gal dar sausio mėnesį, pasiruošėme energetikos nenumatytų atvejų planą, tyliai pradėjome tikrintis kibersaugą“, – teigė buvusi premjerė.

ELTA primena, kad Ukraina jau daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos visapusiškos invazijos. Vykdydama gynybinę kampanija, ji taip pat atakuoja taikinius Rusijoje.

JAV deda diplomatines pastangas sudaryti paliaubas tarp Maskvos ir Kyjivo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pasiūlė besąlygiškas 30 dienų paliaubas – su šiuo planu sutiko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Tačiau V. Putinas planą atmetė.

Vietoj to V. Putinas paskelbė vienašališkas 72 valandų paliaubas, kurios sutaps su kasmetiniu Pergalės dienos paradu Maskvos Raudonojoje aikštėje. Juo minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, kuri Rusijoje prisimenama gegužės 9-ąją.

Paliaubos turėtų prasidėti trečiadienio vidurnaktį ir baigtis šeštadienio vidurnaktį. Kyjivas savo ruožtu atmetė ribotą pauzę ir pareikalavo, kad paliaubos būtų pratęstos iki 30 dienų.