„800 000 Rusijos karių prie sienos.“ Estija skelbia pavojų (Foto)

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka pasiūlė Europos šalims apsvarstyti galimybę tiesiogiai finansuoti Ukrainos kariuomenę, skiriant tam nedidelę nacionalinio BVP dalį. Apie tai jis parašė savo „Facebook“ puslapyje, apibendrindamas Kanadoje vykusio G7 finansų viršūnių susitikimo metu vykusių susitikimų rezultatus.

Pasak S. Marčenkos, derybų su Europos kolegomis metu jis gavo „aiškių signalų“ apie jų pasirengimą toliau remti Ukrainą. Buvo aptartos tiek finansinės pagalbos perspektyvos 2026 m., tiek Ukrainos karinio potencialo integracija į Europos saugumo sistemą. Ministras pabrėžė, kad investicijos į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas užtikrins Europos apsaugą nuo galimos Rusijos agresijos.

„Ką mes siūlome: partnerių dalyvavimą finansuojant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, taip pat mūsų kariuomenės integraciją į visos Europos gynybos sistemą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimo išlaidos bendro saugumo labui sudarys tik nedidelę visų ES šalių BVP dalį. Šios išlaidos gali būti vienodai paskirstytos tarp valstybių, norinčių prisijungti prie iniciatyvos, ir įskaičiuotos į jų gynybos įsipareigojimus NATO“, – aiškino jis.

S. Marčenka priminė, kad didėjant karinėms grėsmėms, Europos šalys jau ieško būdų, kaip sustiprinti savo gynybos pajėgumus, be kita ko, didindamos savo nacionalinių armijų dydį. Tačiau karinių pajėgumų stiprinimui reikės „daugelio metų ir didelių išteklių“. Šiame kontekste, anot ministro, Ukrainos kariuomenės integracija yra efektyvus ir ekonomiškai naudingas kelias partneriams.

„Parama Ukrainai yra investicija į Europos stabilumą. O gynybos stiprinimas yra ne politinio pasirinkimo klausimas, o objektyvi būtinybė. Turime veikti šiandien, kad būtume stiprūs rytoj“, – pabrėžė ministras.

Po dviejų valandų trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio telefonu gegužės 19 d. taikos derybose vis dar nebuvo pasiekta jokio proveržio. Kaip, remdamasis savo šaltiniais, pranešė „Financial Times“, D. Trumpas po pokalbio Europos ir Ukrainos lyderiams aiškiai pasakė, kad JAV yra pasirengusios pasitraukti iš tarpininko vaidmens ir leisti šalims savarankiškai ieškoti kelių į susitarimą.

„The Wall Street Journal“ savo ruožtu rašė: D. Trumpas perdavė Europos lyderiams, kad V. Putinas neketina baigti karo, nes yra įsitikinęs savo pergale. Ir, anot „The New York Times“, JAV prezidentas taip pat atsisakė idėjos prisijungti prie naujų sankcijų Rusijai, nors anksčiau ketino tai padaryti.

Tokių Vašingtono signalų ir D. Trumpo ketinimo sumažinti Amerikos karinį buvimą Europoje fone ES šalyse auga susirūpinimas dėl galimos Rusijos agresijos prieš NATO nares. Visų pirma, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, remdamasis Vakarų žvalgybos duomenimis, anksčiau pareiškė, kad Maskva gali sutelkti iki 800 tūkstančių karių netoli Aljanso sienų. „Bild“, remdamasis šaltiniais Vakarų žvalgybos agentūrose, patvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija aktyviai kuria savo karinę infrastruktūrą netoli NATO sienų.