„600 tankų, 400 naikintuvų, 200 atakos sraigtasparnių, 3000 ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų.“ Europa ginkluojasi

Remiantis neseniai Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) parengta ataskaita, maždaug trečdalis šios sumos (mažiausiai 344 mlrd. JAV dolerių) turėtų būti tiesiogiai išleista ginklams ir karinei įrangai. Reikalingų sistemų sąrašas yra tikrai įspūdingas, įskaitant mažiausiai 400 naikintuvų ir 600 pagrindinių kovos tankų, taip pat daugybę kitų ginkluotės rūšių.

Finansiniu požiūriu, IISS skaičiavimais, daugiau kaip 70 proc. visų perginklavimo išlaidų teks oro ir jūrų pajėgoms. Tai gali atrodyti paradoksalu, atsižvelgiant į tai, kad galimas konfliktas su Rusija pirmiausia būtų sausumos konfliktas. Tačiau šis disbalansas daugiausia susijęs su didelėmis oro ir jūrų pajėgų platformų vienetų sąnaudomis, o ne su operaciniais prioritetais. 

Vertinant vien tik sausumos pajėgas, skaičiai išlieka didžiuliai. Be daugiau kaip 600 tankų, Europai reikėtų 800 vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, 900 sunkiųjų vikšrinių šarvuotųjų transporterių, 400 ratinių šarvuotų kovos mašinų ir 4200 lengvai šarvuotų mašinų.

Artilerijos reikėtų taip pat daug: 100 ratinių savaeigių haubicų, 100 vikšrinių savaeigių haubicų, 100 daugkartinio paleidimo raketų sistemų ir 400 operatyvinių-taktinių raketų sistemų su balistinėmis raketomis. Be to, reikėtų 110 savaeigių priešlėktuvinių pabūklų, 24 „Patriot“ arba SAMP/T priešlėktuvinės gynybos baterijų, trijų balistinių raketų gynybos sistemų (THAAD arba „Aegis Ashore“) ir 20 antžeminių tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų paleidimo įrenginių.

Kalbant apie kovinę aviaciją, be 400 naikintuvų, Europai taip pat reikėtų 200 atakos sraigtasparnių, 15 jūrų patruliavimo orlaivių, 35 kovos su povandeniniais laivais sraigtasparnių, šešių AWACS orlaivių ir 8 elektroninės žvalgybos orlaivių. Žemynui taip pat reikėtų 50 tolimojo nuotolio žvalgybinių nepilotuojamų orlaivių, 50 sunkiųjų sraigtasparnių ir 200 vidutinių transporto sraigtasparnių. 

Norėdama apginkluoti šias platformas, Europa turėtų įsigyti 3000 ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, 400 priešraketinių raketų, 200 priešlaivinių raketų, 1200 trumpojo nuotolio raketų „oras-oras“ ir 2500 vidutinio nuotolio raketų „oras-oras“.

Karinių jūrų pajėgų poreikiai dar didesni. Jei JAV visiškai pasitrauktų iš Europos saugumo užtikrinimo, Europai reikėtų įsigyti dar du lėktuvnešius ir du desantinius laivus, 20 naikintuvų, šešias fregatas ir 10 įvairios paskirties branduolinių povandeninių laivų. Šiam laivynui prireiktų 2700 tolimojo nuotolio karinių jūrų raketų „žemė-oras“, 700 vidutinio nuotolio zenitinių raketų, 1200 jūrinių sparnuotųjų raketų, 100 raketų perėmėjų „SM-3“ ir 250 sunkiųjų torpedų.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sunkiausias iššūkis Europos vyriausybėms gali būti ne sprendimas įsigyti tokį milžinišką arsenalą – nors vien tai būtų didžiulė užduotis. Dar didesnis iššūkis būtų surasti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų gaminti šią įrangą šalių viduje, ir kartu įdarbinti bei apmokyti personalą, reikalingą šioms sistemoms eksploatuoti galimo karo su Rusija metu, rašo „Defense Express“.