„Antausis Krymo žmonėms.“ Neįtikėtina, kas vyksta

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos dalimi pagal galimą taikos susitarimą su Rusija, tai gali pakenkti Maskvos gebėjimui būti patrauktai atsakomybėn už karo nusikaltimus, pažeisti tarptautinę teisę ir sukurti pavojingą precedentą, perspėja tarptautiniai teisininkai, rašo „Politico“.

Balandžio mėnesį Trumpo administracija iškėlė galimybę pripažinti Krymą Rusijos dalimi kaip susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, dalį.

„Tai labai pavojingas precedentas net aptarinėti tokią galimybę taikos derybų kontekste“, – sakė Irina Marčiuk, tarptautinės baudžiamosios teisės docentė Kopenhagos universitete. „To tiesiog neturėtų būti darbotvarkėje.“

Teisininkai primena, kad nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos tarptautinėje teisėje galioja principas, draudžiantis keisti sienas jėga. Jo pažeidimas gali turėti pasekmių toli už Rytų Europos ribų, pavyzdžiui, įteisinti galimą Taivano perėmimą Kinijos arba pateisinti kitų valstybių aneksijas.

„Tai paveiks tarptautinės teisės suvokimą“, – sakė Lauri Mälksoo, tarptautinės teisės profesorius Tartu universitete Estijoje. „Valstybės galės remtis šiuo precedentu.“

Ukrainos bylos prieš Rusiją tarptautiniuose teismuose teisinis pagrindas yra Krymo okupacijos pripažinimas neteisėta. Tarptautiniam baudžiamajam teismui Rusijos veiksmus Kryme kvalifikavus kaip okupaciją, Maskva pasitraukė iš šios institucijos jurisdikcijos.

„Jei Krymas bus pripažintas Rusijos teritorija, tai sunaikins teisinį pagrindą bausti už tokius nusikaltimus kaip priverstinis ukrainiečių deportavimas“, – aiškina Krymo teisininkė Darija Sviridova. „Tai žmogaus teisių pažeidimus pavers suverenios valstybės veiksmais.“

Belgijos KU Leuveno universiteto profesorius Janas Wouteris pabrėžia, kad Krymo pripažinimas Rusijos teritorija reikštų, jog visi veiksmai pusiasalio teritorijoje taptų teisėti Rusijos jurisdikcijos požiūriu.

„Tai įteisina bet kokius Kremliaus veiksmus regione – nuo ​​priverstinio pasų išdavimo iki politinių represijų“, – sako Wouteris.

Ukrainos valdžia griežtai priešinasi bet kokioms nuolaidoms dėl Krymo statuso.

„Tai mūsų raudonoji linija. Jokio pripažinimo“, – sakė Antonas Korinevičius, Ukrainos specialusis atstovas ir Specialiojo agresijos nusikaltimų tribunolo įkūrimo darbo grupės vadovas.

Šis tribunolas, kuris turėtų pradėti dirbti 2025 m., laikomas vienu iš pagrindinių mechanizmų, užtikrinančių Rusijos atsakomybę už jos agresiją nuo 2014 m.

Tuo tarpu JAV, vadovaujamos Trumpo administracijos, mažina paramą tarptautinėms teisminėms struktūroms ir netgi balsuoja kartu su Rusija dėl daugelio JT rezoliucijų.

„Krymas teisiniu požiūriu išlieka okupuota teritorija. Tačiau jei vienas iš pagrindinių mūsų teritorinio vientisumo šalininkų pakeis savo poziciją, tai pakenks tarptautiniam sutarimui“, – sako Sviridova.

Didžiausią susirūpinimą dėl galimo Krymo pripažinimo Rusijos dalimi kelia tie, kurie ir toliau gyvena okupacijos sąlygomis.

„Tai antausis Krymo žmonėms“, – sako Narimanas Dželialovas, buvęs Krymo politinis kalinys ir dabartinis Ukrainos ambasadorius Turkijoje. „Jei Trumpas padarys tai, ką siūlo, tai bus baisu ne tik pasaulinės politikos, bet ir konkrečių žmonių likimų požiūriu.“

„Krymo pripažinimas nesustabdys Putino, nes jo tikslas nėra Krymas. Jo tikslas yra daug didesnis“, – sako Dželialovas.