JAV perspėja NATO: „Reikalas skubus! Rusija jau planuoja šį žingsnį“

Rusija jau planuoja kitą žingsnį ir atkuria savo ginkluotąsias pajėgas, todėl NATO negali leisti, kad ji ją pranoktų, sakė JAV ambasadorius prie Aljanso Matthew Whitakeris. Tokiu būdu jis pagrindė NATO šalių poreikį gynybai skirti 5 procentus savo BVP.

„Reikalas neabejotinai skubus, nes kol tęsiasi Rusijos ir Ukrainos konfliktas, Maskva jau ruošiasi kitam žingsniui. Jau matome, kad Kremlius stengiasi atkurti savo armiją. NATO sąjungininkai turi aplenkti Rusiją. Mes neturime kito pasirinkimo“, sakė diplomatas internetinėje spaudos konferencijoje, kurioje buvo paskelbta apie ketvirtadienį vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą.

„Leiskite man aiškiai pasakyti: atėjo laikas. Tai reiškia investicijas į mobilumą, kad būtų galima perkelti pajėgas per sienas, investicijas į kibernetinę gynybą, kad būtų galima atremti atakas, ir investicijas į infrastruktūrą, kad būtų apsaugota viskas – nuo ​​kosmoso objektų iki povandeninių kabelių“, – pridūrė jis.

Tai yra pagrindinė JAV žinia NATO viršūnių susitikime.

M. Whitakeris teigė, kad pagrindinė JAV žinia tiek ketvirtadienio susitikime, tiek artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje bus sutelkta į 5 procentų gynybos išlaidų tikslą, kurį, Vašingtono teigimu, turėtų pasiekti visos sąjungininkės.

M. Whitakeris sakė, kad vis dar deramasi dėl termino, per kurį bus pasiektas toks gynybos išlaidų lygis, taip pat dėl ​​to, kokios išlaidos atitiktų šią kategoriją. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasiūlė, kad sąjungininkės iki 2032 m. pasiektų 5 procentus, o 1,5 procento šių išlaidų būtų skirta karinei infrastruktūrai.

„Prezidentas (JAV Donaldas – red.) Trumpas, valstybės sekretorius (Marco Rubio – red.) ir gynybos ministras (Pete'as Hegsethas – red.) paragino pateikti patikimą kelią (pasiekti tikslą – red.) 5 proc. Negalime turėti dar vienos deklaracijos (kaip buvo NATO viršūnių susitikime Velse – red.), kurioje numatomas 10–11 metų kelias ir pateikiama (šio tikslo pasiekimo – PAP) diagrama ledo ritulio lazdos pavidalu“, – sakė M. Whitakeris.

Taip jis kalbėjo apie 2014 m. viršūnių susitikimą, kuriame NATO šalys įsipareigojo gynybai skirti bent 2 proc. BVP; šis įsipareigojimas pradėtas įgyvendinti tik pastaraisiais metais.

„Taigi prašome visų sąjungininkių kuo labiau ir greičiau padidinti savo (gynybos – red.) biudžetus, nors žinome, kad nei Jungtinės Valstijos, nei jų ambasadorius nenustato jokio grafiko. Mūsų priešininkai ir jų gebėjimas kariauti prieš Aljansą tai verčia“, – pažymėjo jis. Jis atsisakė spėlioti, kas nutiktų, jei kuri nors NATO šalis, pavyzdžiui, Ispanija, blokuotų Aljanso sprendimą šiuo klausimu. Jis išreiškė lūkestį, kad visos NATO šalys palaikys iniciatyvą.

Paklaustas apie tolesnę Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai, M. Whitakeris teigė, kad šiuo klausimu jokie sprendimai dar nepriimti, tačiau pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos tikisi, jog Europa imsis vadovaujančio vaidmens šiuo klausimu.

„Europos šalys yra suinteresuotos užtikrinti taiką savo žemyne, o Jungtinės Valstijos toliau darys viską, kas įmanoma, kad jas paremtų“, – pareiškė jis.