„Greičiausiai Baltijos šalyse! Mes nematome visko, kas vyksta“

Po trejų metų karo Ukrainoje ir didelių karinių nuostolių Rusija išlieka realia grėsme NATO. Jei anksčiau pagrindinis klausimas buvo, ar Putinas apskritai puls NATO, tai dabar karo vadai diskutuoja tik apie tai, kur, kada ir kaip jis galėtų tai padaryti. Taip rašo „Bloomberg“ žurnalistas Marks Champions.

„Tie, kuriems tektų eiti į karą, nebeklausia, ar puolimas įmanomas, o kur, kada ir kaip jis įvyks“, – rašo Champion.

Danijos žvalgybos skaičiavimais, Rusija galėtų parengti vietinį išpuolį vos per šešis mėnesius, regioninį konfliktą Baltijos šalyse – per dvejus metus, o plataus masto karą Europoje – per penkerius.

Nepaisant nuostolių, Rusijos kovinės pajėgos dabar yra dvigubai didesnės nei 2022 m. Maskva pradėjo intensyviai gaminti ginklus ir dronus, taip pat įvaldė efektyvų Vakarų ginklų, įskaitant HIMARS, neutralizavimą. „Rusijos oro pajėgos, sukurtos kovai su NATO, yra modernios ir iš esmės nenukentėjusios“, – teigia ekspertai.

Be to, tobulinamos „Iskander“ raketos, kurias, anot Vakarų karo ekspertų, ne visada sugeba perimti net „Patriot“ sistemos. 

Labiausiai NATO vadus gąsdina Kremliaus abejingumas žmonių aukoms – tai suteikia Putinui „veiksmų laisvę, kurios neturi jo NATO oponentai“.

JAV 18-asis oro desanto korpusas yra vienas iš nedaugelio, kurį galima greitai mobilizuoti, tačiau jis vis dar prisitaiko prie naujų karo sąlygų. Tuo tarpu Europos pajėgų formavimas vis dar vyksta. Logistika šiuo metu yra blogiausioje įmanomoje būklėje: geležinkeliai, uostai ir gamyklos būtų pirmieji Rusijos raketų taikiniai galimo plataus masto karo atveju.

„Norint pakirsti pasitikėjimą NATO, pakaktų chaotiško išpuolio, pavyzdžiui, prieš Estiją – ir Putinas galėtų tai padaryti dabar“, – rašo Champions.

Nors NATO planuoja perkelti pajėgas į Rytų Europą tik 2027 m., forumo dalyviai pabrėžia, kad jau gali būti per vėlu.

Nepaisant didėjančio grėsmės suvokimo, Europa vis dar gyvena „taikos meto ritmu“. JAV, anot autoriaus, traukiasi. Šiame kontekste Didžiosios Britanijos planas investuoti milijardą svarų sterlingų į dronų kūrimą atrodo labiau kaip simbolinis gestas nei tinkamas atsakas.

Maskva stiprina agresyvią retoriką ir karinę veiklą prie NATO sienų. Dmitrijus Medvedevas atvirai grasino Suomijai „atsakomaisiais smūgiais“, įskaitant branduolinių ginklų panaudojimą. Rusija vis dažniau dislokuoja karius šalia NATO. 

NATO reaguoja didelio masto manevrais ir stiprindama gynybą savo rytiniame flange. Europoje auga visuomenės parama kariuomenių ir gynybos pramonės stiprinimui. Tuo tarpu Putinas kelia savo taikos sąlygas – NATO neplėtrą ir sankcijų panaikinimą. Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios apie tai kalbėtis, tai sukėlė sąjungininkų susirūpinimą.

Straipsnį komentuoja ir skaitytojai:

„Putinas tikrai turi labai konkrečių agresyvių planų, greičiausiai Baltijos šalyse! Todėl būkime budrūs ir pasiruošę, mes nematome visko, kas vyksta ir kas ruošiama, pastebime tik kai kurias Kremliaus vėžio metastazes.“