„Kuriama ateities armija. Tragiška žinia Rusijai“

Kol Rusijos propaganda džiaugiasi „begaline partneryste“ su Kinija, realybė vėl suduoda Kremliui smūgį. Naujausias faktas: „The New York Times“ išsiaiškino, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Kinija smarkiai sustiprino hakerių atakas prieš Rusiją, savo socialinio tinklo X paskyroje rašo Vitalis Pavlovas.

Oficialūs kiberanalitikų duomenys patvirtina: kinų grupuotės, tiesiogiai susijusios su Pekino vyriausybe, ne kartą įsilaužė į Rusijos gynybos įmonių ir valstybinių įstaigų sistemas.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai „Rostelekom“ vadovas Osejevskis siūlo į Rusiją įsileisti tik kinų IT įmones: „Negalima įleisti nei europiečių, nei amerikiečių. Kelias uždarytas. Jie išėjo, trenkę durimis – pasitikėjimo nebėra.“

Ar tikrai kas nors Kremliuje tikrai tiki, kad drakonas turi draugų? Juk netgi pati FSB slaptame dokumente Kiniją tiesiogiai vadina „priešu“.

Tačiau Putinas ir toliau vadins Xi Jinpingą „brangiu draugu“ – brangiu pačia tiesiogine žodžio prasme, nes už tokius „draugiškus“ peilius į nugarą Rusija moka technologijomis, pigiais ištekliais ir savo pačios pažeminimu.

Kinijos armijai trūksta kovinės patirties. Todėl nuspręsta kartu išstudijuoti vakarietišką ginkluotę ir taktiką, kurios taip dosniai griauna Rusijos „didįjį“ frontą. Pekinui Ukraina yra nemokamas poligonas ir gyvas karinis vadovėlis: stebėk ir įsimink, kas veiksminga, o kas ne.

Iš esmės „beribė partnerystė“ virto begaliniu šnipinėjimu. Kol Rusijos generolai svajoja apie mitinį „rusų pasaulį“, jų „brangus draugas“ tyliai kopijuoja viską, kas pakliūna po ranka, ir kuria savo ateities armiją.

Ar tai juokinga? Be abejo. Ar tai tragiška? Daugiau nei tragiška. Rusija, kurią sankcijos ir kariniai nesėkmės privertė prie paranojos, dabar dar ir atsidūrė Pekino mikroskopo akiratyje, kuris, jei prireiks, ne tik nepadės skęstančiam sąjungininkui, bet ir atims paskutinius marškinius, rašo V. Pavlovas.