Lietuva pumpuojasi raumenis. „Tiesiai iš Novergijos“

Lietuva planuoja iš Norvegijos įsigyti karo laivų, galinčių atlikti įvairias funkcijas, pirmadienį po susitikimo su Norvegijos gynybos ministru Tore O. Sandviku pranešė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Mes labai intensyviai dirbame, kad įvertintume savo galimybes įsigyti laivų iš Norvegijos. Kai kurie pasiūlymai yra vertinami, o Norvegijos pusė taip pat nagrinėja laivų modelius, kad pamatytų, kaip šis procesas galėtų judėti į priekį“, – spaudos konferencijoje po susitikimo Lietuvoje sakė Šakalienė.

„Tai moduliniai Vanguard klasės laivai“, – sakė ji ir pridūrė, kad juos galima naudoti įvairioms misijoms.

Šakalienė paaiškino, kad Lietuvos laivynas yra mažas, todėl laivai turi būti pakankamai universalūs, kad galėtų atlikti įvairias misijas, patenkinti Lietuvos poreikius ir gebėti efektyviai bendradarbiauti su sąjungininkų pajėgomis.

Kaip paskelbė Lietuvos krašto apsaugos ministrė, sprendimai dėl laivų įsigijimo turėtų būti priimti iki metų pabaigos.

Ji pridūrė, kad laivų įsigijimas ne tik ženkliai sustiprintų Lietuvos karinius pajėgumus, bet ir sukurtų galimybių bendradarbiauti gynybos pramonėje.

„Jei dauguma komponentų, žinoma, išskyrus ginklų sistemas, būtų gaminami Lietuvoje, tai tikrai leistų įsitraukti mūsų vietos pramonei ir mes daug laimėtume“, – pridūrė ji.

Kaip sakė Šakalienė, planuojama, kad Lietuva naudos tokius pačius laivų modelius kaip ir Norvegija.

„Kad nebeliktų situacijų, kai Lietuva perka nestandartinio modelio karinę techniką, o paskui turime daug ilgalaikių problemų dėl logistikos, tiekimo, remonto ir panašiai“, – sakė ministrė.

„Vienas iš svarbiausių klausimų yra Norvegijos sprendimas, ar norvegai naudos tą patį laivo modelį. Remiantis tuo, kaip dabar vyksta visos diskusijos, iki metų pabaigos tikrai turėtume gauti Norvegijos sprendimus, ir mūsų sprendimai bus susiję su tuo“, – aiškino ji.

Praėjusią savaitę Lietuva, Norvegija ir dar aštuonios Europos šalys pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama sustiprinti ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje.

Tai apima bendradarbiavimo stiprinimą siekiant pagerinti povandeninių kabelių ir vamzdynų atsparumą, tiekimo grandinės saugumą, povandeninę stebėseną ir greito remonto pajėgumus.