„Galingiausia per 20 metų. Smogė Žemei“ (Video)

Pratybos vyko Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje Merilande ir JAV Federalinės ekstremalių situacijų valdymo agentūros (FEMA) bazėje Denveryje, Kolorado valstijoje – jų metu tikrinta, kaip institucijos pasiruošusios didelei saulės audrai.

Smogia kartą per kelis dešimtmečius

Nors itin galingos geomagnetinės audros pasitaiko tik kartą per kelis dešimtmečius, jų poveikis nuo technologijų priklausomai visuomenei gali būti labai rimtas.

Todėl ir nuspręsta sumodeliuoti tokią situaciją, siekiant išsiaiškinti, kaip tam yra pasiruošusios tarnybos. Tačiau tyrimo rezultatai nenudžiugino – paaiškėjo, kad trūksta sklandaus ir greito reagavimo: nėra pakankamai koordinacijos tarp institucijų, o stebėjimo ir prognozavimo duomenys nėra pakankamai tikslūs.

Imitavo situaciją

Pratybų metu buvo nagrinėjama hipotetinė situacija: 2028 metų sausį NASA misija „Artemis 4“ skrieja aplink Mėnulį, o astronautams nusileidus ant jo paviršiaus, tuo pačiu metu Saulė išskiria galingus žybsnius, pasiekiančius Žemę.

Geomagnetinė audra susidaro po Saulės žybsnių, kai į kosmosą išmetami didžiuliai kiekiai įkrautų dalelių. Susidūrimas su Žemės magnetiniu lauku sukelia energijos išlaisvinimą, kuris gali turėti įvairių padarinių mūsų planetai.

Hipotetinio scenarijaus metu galingi Saulės išsiveržimai sukėlė plačiai paplitusius elektros tiekimo, radijo ir palydovinio ryšio, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugų sutrikimus.

Kosmose palydovai nukrypo nuo savo įprastų trajektorijų dėl oro tankio pokyčių, kuriuos sukėlė karščio bangos, atsiradusios dėl energetinių procesų.

Dėl to sekimo sistemos negalėjo tiksliai nustatyti palydovų padėties ir apskaičiuoti jų susidūrimo rizikos.

Tuo pačiu metu NASA ekspertai vertino astronautų saugumo klausimus ir svarstė, kokių skubių veiksmų reikėtų imtis.

Hipotetinei saulės audrai stiprėjant, pratybų dalyviai patyrė informacijos perteklių, tad ataskaitoje rekomenduojama, kad vyriausybinės institucijos parengtų aiškius komunikacijos ir informavimo protokolus, panašius į tuos, kurie taikomi kitų stichinių nelaimių, tokių kaip uraganai, atveju.

Dalyviai sutiko, kad reikia bendradarbiauti tarp įvairių institucijų, kad būtų pasirengta kosminiams reiškiniams.

Paveiktų daugelį sektorių

Įdomu, kad pratybos vyko tuo pačiu metu kaip ir galingiausia saulės audra per 20 metų.

Ji užklupo Žemę 2024 m. gegužės 10 d. ir sukėlė palydovų trajektorijų pokyčius, sukeldama laikinas elektros tiekimo problemas ir radijo bei palydovinio ryšio sutrikimus.

Nors ši audra nebuvo pati galingiausia istorijoje, ji vis tiek suteikė praktinių įžvalgų apie tokių įvykių poveikį.

Mokslininkai pabrėžia, kad šis reiškinys gali tapti vis dažnesnis, paveikti daugelį svarbių sektorių, įskaitant aviaciją, ekstremalių situacijų valdymą ir sveikatos priežiūrą, nes ligoninės būtų priverstos kelias dienas pasikliauti atsarginiais elektros generatoriais.

Kadangi šiuo metu Saulės ciklas pasiekė savo piką, mokslininkai nerimauja, kad ateinančiais metais gali įvykti dar daugiau tokių išsiveržimų.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad būtina diegti daugiau palydovų, siekiant pagerinti prognozavimo galimybes, tiksliau rinkti duomenis realiuoju laiku ir pateikti ankstyvus įspėjimus.