„Nebuvo prognozuota.“ Žemei smogė geomagnetinė audra

Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, audra Kp skalėje siekė 6 lygį iš 9 (Kp yra Saulės vėjo poveikio Žemės magnetiniam laukui matavimo skalė) ir sukėlė G2 kategorijos geomagnetinę audrą (skalėje nuo G1 iki G5). 

Pasak kosminius orus stebinčios tarnybos „SpaceWeather“, ši geomagnetinė audra nebuvo prognozuota.

„Netikėta G2 klasės geomagnetinė audra kilo ankstyvą gegužės 17 dienos rytą. Žemę pasiekė Saulės vainikinės masės išsiveržimo pliūpsnis – plazmos dalelės“, – teigiama pranešime. 

Galingas vainikinės saulės masės išsiveržimas buvo fiksuotas gegužės 12 dieną šiauriniame Saulės pusrutulyje, tačiau nebuvo nukreiptas į Žemę, todėl geomagnetinės audros prognozėse. Gegužės 13 dieną Saulėje taip pat buvo fiksuotas stipriausios kategorijos X1,2 žybsnis.

NOAA praneša, kad gegužės 17-18 vyksta vidutinio stiprumo geomagnetinė audra. Tokių audrų metu galimi elektros perdavimo tinklų, transformatorių sutrikimai, gali sutrikti radijo ryšys, geomagnetinė audra gali paveikti Žemės orbitoje esančią palydovinę įrangą. Anot NOAA, pastaruoju metu vykstančios geomagnetinės audros metu šiaurės pašvaistės pastebėtos net Niujorko ir Aidaho valstijose.

Pasak „SpaceWeather“, pašvaistės buvopastebėtos JAV pietuose net iki pat Nebraskos. Geomagnetinės audros – tai Žemės magnetinio lauko sutrikimai, kurie įvyksta Saulės plazmos dalelėms susidūrus su Žemės magnetiniu lauku. 

Geomagnetinės audros stiprumas pagal NOAA skirstomas nuo G1 (silpnos) iki G5 (ekstremalios). Stiprios geomagnetinės audros metu gali kilti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimų. 

Geomagnetinės audros metu dažniausiai susiformuoja vadinamosios Šiaurės (poliarinės) pašvaistės. Pastaruosius kelerius metus po stipresnių vainikinės masės išsiveržimų Šiaurės pašvaistės neretai matomos ir Lietuvoje. Tad ir po pastarojo galingo plazmos pliūpsnio į Žemę įspūdingų reginių danguje jau laukia kosminių reiškinių medžiotojai. 

25-asis Saulės ciklas Saulės aktyvumo ciklai skaičiuojami nuo 1755-ųjų. Ciklo trukmė – maždaug 11 metų, o vadinamojo viso Saulės aktyvumo ciklo trukmė – 22 metai. Padidėjęs Saulės dėmių, žybsnių ir plazmos pliūpsnių kiekis siejamas su Saulės aktyvumo ciklu. Manoma, kad dabartinis Saulės ciklas savo aukščiausią tašką pasieks 2024–2025 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.

Saulės maksimumo metu įprastai išauga dėmių kiekis, kurį lemia Saulės magnetinio lauko pokyčiai ir kitos ypatybės. Mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, kurie ateityje padės tiksliau nuspėti Saulės dėmių atsiradimą, Saulės žybsnių susiformavimą ir vainikinės masės išsiveržimus, sukeliančius geomagnetines audras Žemėje. 

Kaip teigia NOAA, G5 klasės geomagnetinė audra Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos ir ryšio priemonėms, o orbitoje – ir palydoviniams įrenginiams. Žmonijos istorijoje iki šiol žinoma galingiausia Saulės audra vyko 1859-aisiais ir pavadinta „Karingtono įvykiu“. Šios geomagnetinės audros metu buvo sutrikusi telegrafo veikla, jungusi Europą ir Šiaurės Ameriką. Tokio paties galingumo audra šiais laikais sukeltų trilijonus JAV dolerių nuostolių visame pasaulyje. Stiprios geomagnetinės audros metu gali sutrikti ne tik elektronikos įrenginiai, bet žmonių sveikata.