Nežemiška gyvybė
.


Mokslininkai tyrinėja galimybę sąmoningai „užkrėsti“ Enceladą mikroorganizmais eksperimente, kuris galėtų suteikti novatoriškų žinių apie biosferų formavimąsi kituose dangaus kūnuose. Saturno palydovas rodo gyvybės egzistavimo požymių, o naujos misijos bus skirtos tirti, kaip mikroorganizmai plinta požeminiame vandenyne.


Nežemiškos gyvybės paieškos – turbūt didžiausią visuomenės susidomėjimą kelianti astronomijos tyrimų sritis. Tačiau ir iššūkių šis darbas kelia gausybę. Vienas jų – kaip žinoti, ar koks nors aptiktas signalas tikrai yra gyvybės požymis.


Kolumbijoje atrastas keistas sferinis objektas gali būti ne iš šios planetos – tokias išvadas daro jį tyrę mokslininkai.


Mokslininkai teigia radę „kol kas tvirčiausių įrodymų“, kad kitose planetose egzistuoja gyvybė.


Kembridžo universiteto (JK) mokslininkai tolimos planetos K2-18b atmosferoje aptiko cheminių molekulių, kurias Žemėje gamina tik gyvų organizmų veikla.


Sovietmečiu sovietų kariai esą numušė NSO, o po to dėl ryškios šviesos blyksnio „virto akmeniniais stulpais“.


Senovės civilizacija Marse buvo sunaikinta branduolinio karo. Tai gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas, tačiau Harvardo universiteto mokslininkas Johnas Brandenburgas mano, kad šis katastrofiškas įvykis tikrai įvyko. O šio įvykio įrodymų dabar galima rasti Marse.


Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens ir greičiausiai egzistavo sąlygos, tinkamos gyvybei susiformuoti.


„Kosmose nesame vieni“, – sakė buvęs NASA vadovas Billas Nelsonas, perskaitęs Pentagono pranešimą apie NSO stebėjimus Jungtinėse Valstijose. Panašios nuomonės laikėsi ir branduolinių raketų bazių, kurias persekiojo keistos būtybės, vadai.


Dešimtmečius neatpažintų anomalių reiškinių (UAP, unidentified anomalous phenomenon), paprastai vadinamų NSO, tema apgaubta paslapčių. JAV valdžia nuolat vengė pateikti aiškių atsakymų, nepaisant daugybės buvusių pareigūnų ir karinio personalo liudijimų, kurie teigia tiesiogiai žinantys apie nežemiškus objektus.
„Tvirčiausias įrodymas. Tinkama gyventi.“ 10–35 m gylyje. Po Marso paviršiumi aptiktos 76 struktūros


Naujas tyrimas rodo, kad Marsas kadaise turėjo tinkamas sąlygas egzistuoti nežemiškai gyvybei, rašo „BBC Science Focus“.