Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Astronomija ir kosmonautika“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2025-01-01 iki 2025-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Mokslininkai pirmą kartą atrado, kad Žemės atmosfera pulsuoja sinchroniškai su Saulės žybsniais, o tai reiškia, kad mūsų planeta yra jautresnė Saulės aktyvumui nei manyta anksčiau.


Labiausiai tikėtina priežastis, dėl kurios Žemė taps netinkama gyventi, tai deguonies sumažėjimas.


Vesta (oficialus pavadinimas 4 Vesta) yra vienas didžiausių objektų asteroidų žiede, kuris buvo tirtas prieš daugelį metų NASA „Dawn“ misijos metu.


Žemė turi vieną tikrą natūralų palydovą, kaip galime įsitikinti beveik kiekvieną giedrą naktį. Tačiau kartais ji įgyja „kvazipalydovų“ – mažų akmenukų, kurie praskrenda pakankamai arti planetos ir pakankamai lėtai, kad kuriam laikui tampa su ja surišti gravitaciškai.


Neseniai paskelbtose nuotraukose matyti nežinoma struktūra, besivelkanti paskui sovietinį nusileidimo modulį „Kosmos-482“. Tai galėtų būti parašiutas, skirtas sulėtinti nusileidimo į Venerą greitį.


Marso paviršiuje iš Raudonosios planetos orbitos NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ užfiksavo natūraliomis sąlygomis įprastai nesusiformuojantį „ženklą“.


Tokia šokiruojamai stipri asimetrija prieštarauja dabartinėms kosmologinių modelių prielaidoms.


Astronomai aptiko arčiausiai Žemės esantį žinomą molekulinį debesį – todėl jiems pavyko iš arti pamatyti kosminį materijos „perdirbimą“, kuris skatina naujų žvaigždžių ir planetų kūrimąsi.