Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Po vešlaus miško šlaitais Albertoje, Kanadoje, slepiasi milžiniško masto masinė dinozaurų kapavietė. Čia palaidoti tūkstančiai senovinių gyvūnų. Grupė paleontologų atvyko prie Pipestono upelio, praminto „Mirties upe“, kad išspręstų 72 milijonų metų senumo mįslę: kaip žuvo šie dinozaurai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bandymas išsiaiškinti, kas tiksliai čia nutiko, prasidėjo nuo smarkaus plaktuko smūgio. Norint praskleisti storą uolienų sluoksnį, dengiantį tai, ką kasinėjimams vadovaujanti profesorė Emilija Bamforth vadina „paleo auksu“, reikėjo tikros jėgos, rašo BBC. Jos komandai pradėjus subtilesnį darbą – šalinti purvo ir dulkių sluoksnius, pamažu pradėjo ryškėti suakmenėjusių kaulų sankaupa. „Manome, kad šis didelis kaulo gabalas priklauso klubo kaului. Toliau matome ilgas, liesas šonkaulių kaulų dalis. O štai čia yra piršto kaulas. O šis… neturime tikro supratimo, kas tai galėtų būti – tai puikus pavyzdys, kaip paslaptis dar neatsiskleidžia“, – pasakojo profesorė E.Bamforth. BBC žinių tarnyba atvyko į Pipestone Creek, kad pamatytų, kokio masto yra šios priešistorinės kapinės. Čia buvo surinkta tūkstančiai fosilijų, kurios nuolat vis atskleidžia naujas paslaptis. Visi kaulai priklauso dinozaurui, vadinamam Pachyrhinosaurus. Ši rūšis ir profesorės Bamforth kasinėjimai pristatomi naujame svarbiame BBC seriale „Pasivaikščiojimas su dinozaurais“. Jame pasitelkus vaizdo efektus ir mokslinius duomenis, šis priešistorinis pasaulis vėl atgyja. Kas būdinga šiems gyvūnams?Šie gyvūnai, gyvenę vėlyvuoju kreidos periodu, buvo artimi triceratopso giminaičiai. Maždaug penkių metrų ilgio ir dviejų tonų svorio keturkojai žvėrys turėjo dideles galvas, kurias puošė išskirtinis kaulinis apvadas ir trys ragai. Vienas išskirtinis jų bruožas buvo didelis iškilimas ant nosies, vadinamas „bosu“. Nedideliame žemės plotelyje, kuriame dirba komanda, fosilijos yra neįtikėtinai glaudžiai suspaustos; pagal profesorės E. Bamforth skaičiavimus, kiekviename kvadratiniame metre yra iki 300 kaulų. Kol kas komanda iškasė teritoriją, kurios dydis prilygsta teniso kortui, tačiau kaulų sankaupa tęsiasi kilometrą į kalvos šlaitą. „Dėl savo tankio šie kaulai tiesiog pribloškia. Manome, kad tai vienas didžiausių kaulų klodų Šiaurės Amerikoje“, – pasakojo profesorė. Paleontologų nuomone, dinozaurai migruodavo didelėmis bandomis šimtus mylių iš pietų, kur praleisdavo žiemą. Tuo metu teritorija buvo daug šiltesnė nei dabar ir gausi augmenija užtikrindavo gausų maistą didelėms augalais mintančioms gyvūnų grupėms. „Tai vienos rūšies gyvūnų bendruomenė, gyvenusi tam tikru laiko periodu, ir tai tikrai įspūdingas atradimas. Tokios didelės fosilijų sankaupos praktiškai niekada nepasitaiko“, – teigė E. Bamforth. Šiame šiaurės vakarų Albertos plote gyveno ne tik Pachyrhinosaurus. Šioje žemėje klajojo dar didesni dinozaurai, kurių tyrimai yra labai svarbūs norint suprasti šią senovinę ekosistemą – randama Edmontozaurų kaulų. Per metus darbo nepaprastoje vietoje paleontologų komanda surinko 8000 dinozaurų kaulų, o laboratorijos paviršiai nusėti fosilijomis. Turėdami tiek daug tyrimo medžiagos, mokslininkai gali sužinoti apie dinozaurų biologiją, atsakyti į įvairius klausimus. Bet svarbiausia jų – kaip vienu metu Pipestono upelyje žuvo tiek daug gyvūnų? Staigus pražūtingas įvykis„Manome, kad tai buvo sezoninės migracijos banda, kuri pateko į tam tikrą katastrofišką įvykį, dėl kurio žuvo jei ne visa banda, tai didelė jos dalis“, – teigė E.Bamforth. Visi įrodymai rodo, kad šis katastrofiškas įvykis buvo staigus potvynis. Profesorės teigimu, šie dinozaurai nebūtų turėję jokių šansų likti gyvi: „Šie gyvūnai negali judėti labai greitai, nes jų yra labai daug, be to, jie labai sunkūs ir iš tikrųjų nelabai moka plaukti.“ |