40 gryno aukso gyslų vienoje vietoje. Tai didžiausias tokio pobūdžio atradimas istorijoje

40 gryno aukso gyslų vienoje vietoje. Tai didžiausias tokio pobūdžio atradimas istorijoje.

Kas nenorėtų netikėtai užklupti tikros aukso kasyklos? Beveik visiems toks atradimas geriausiu atveju liks svajonių karalystėje, tačiau Kinijos Hunano provincijoje dirbantys geologai paskelbė, kad jiems pavyko aptikti telkinį, kurio vertė siekia dešimtis milijardų dolerių.

Auksas yra ne tik vertingas elementas juvelyrikos reikmėms, bet ir išskirtinai naudingas ingredientas medicinoje, elektronikoje ir kosmoso tyrinėjimuose. Nuolatinė šio metalo paklausa reiškia, kad jo gavyba išlieka pelningu verslu. Tai geriausiai įrodo faktas, kad Kinijoje rastas telkinys, kurio vertė siekia 1100 tonų, gali būti vertas daugiau nei 70 milijardų eurų. 

Atradimo mastą iliustruoja ir kitas faktas: tai rekordiškai didelis tauriojo metalo telkinys, kada nors rastas mūsų planetoje. Iš viso geologai aptiko daugiau nei 40 aukso gyslų. Manoma, kad vien šiose šachtose yra 300 tonų aukso, o 3D modeliavimas rodo, kad galima rasti papildomų telkinių iki 3 kilometrų gylio.

Remdamiesi tuo, geologai įvertino apytikslį telkinio dydį ir potencialią jo vertę.

Vertinga informacija šiame kontekste yra ta, kad tirtoje rūdoje yra apie 138 gramus aukso vienoje tonoje. Tai labai didelis rodiklis, retai sutinkamas kasyboje. Jau kalbama apie potencialiai didžiausią aukso kasyklą pasaulyje, kuri galėtų aplenkti garsiąją Pietų gilumą Pietų Afrikos Respublikoje, kur, kaip manoma, yra 1025 tonos aukso.

Geologų teigimu, Kinijoje esančiame aukso telkinyje gali būti iki 1100 tonų šio tauriojo metalo. Jei tai pasitvirtins, galėsime kalbėti apie didžiausią kasyklą pasaulyje.

Manoma, kad per visą žmonijos istoriją išgauta daugiau nei 230 000 tonų aukso, ir šis procesas pastaraisiais dešimtmečiais gerokai paspartėjo. Dėl šios priežasties didžioji dalis šios gavybos vyko po 1950 m. Kinijos dalis aukso gavyboje taip pat didėja, juk neatsitiktinai būtent Kinija užima lyderės poziciją pasauliniu mastu.

Kita vertus, nors apie 10 procentų pasaulinės kasybos vyksta Kinijoje, šalis vis dar sunaudoja tris kartus daugiau aukso, nei gali išgauti kiekvienais metais. Dėl to atsiranda priklausomybė nuo tiekimo iš užsienio, o tai nėra geriausia vietos politikų interesams. Ypač pasaulyje, kuriame Kinija norėtų tapti kuo labiau nepriklausoma. Neseniai atrastas telkinys Hunano provincijoje turėtų gerokai prisidėti prie šios nepriklausomybės didinimo.