„Ten buvo užkasti tyčia.“ Aptiko 2300 metų senumo auksinį žiedą su raudonu brangakmeniu

Mažas žiedas datuojamas helenizmo laikotarpiu ir buvo rastas Dovydo mieste Jeruzalės sienų nacionaliniame parke. Tai jau antrasis ankstyvojo helenizmo laikotarpio auksinis žiedas, kurį archeologai ten rado mažiau nei per metus.

„Šis dabar aptiktas papuošalas greičiausiai tada buvo užkastas pagal gerai žinomą to laikotarpio praktiką, kuri simbolizavo perėjimą iš vaikystės į suaugusiųjų amžių“, – sakoma Izraelio senienų administracijos (IAA) ir Tel Avivo universiteto mokslininkų pranešime. 

Archeologai žiedą rado per įprastus kasinėjimus.

„Mes sijojome žemę per sietą prie pat kasinėjimų vietos, ir staiga Benas, kuris dirba kartu su manimi, ištraukė auksinį žiedą, – pasakoja Dovydo miesto tyrinėtoja Rivka Lengler. – Iš pradžių jis buvo įsitikinęs, kad tai šiuolaikinis daiktas, kurį numetė vienas iš mūsų kasinėtojų, bet kai apžiūrėjau žiedą, iš karto įvertinau, kad tai kažkas senovinio.“ 

Archeologinis sluoksnis, kuriame rastas žiedas, datuojamas III a. pr. m. e. pabaiga arba II a. pr. m. e. pradžia, dar vadinama Antrosios šventyklos laikotarpiu, kuris tęsėsi, kol Jeruzalėje stovėjo Antroji šventykla – maždaug nuo 516 m. pr. m. e. iki 70 mūsų eros metų, kai romėnai ją sugriovė. Šiame sluoksnyje rasta kitų vertingų radinių, įskaitant bronzinius auskarus, auksinį auskarą su raguoto gyvūno atvaizdu ir dekoruotą auksinį karoliuką. 

Naujai rastas žiedas buvo rastas didelio pastato pamatuose, o tai leidžia manyti, kad ten gyvenę žmonės buvo turtingi. O tai, kad toje vietovėje buvo rasta keletas brangių artefaktų, rodo, kad tas, kas juos užkasė, galėjo laikytis papročio.

„Tai, kad du maži žiedai ir kiti papuošalai buvo aptikti po pastato grindimis, didina tikimybę, kad jie ten buvo užkasti tyčia“, – teigia žiedą analizavusi IAA archeologė Marion Zindel.

Ji sako, kad žiedas galėjo būti užkastas kaip pilnametystės ritualo, kuris buvo gerai žinomas helenistinio laikotarpio paprotys, dalis.

„Susižadėjusios moterys užkasdavo papuošalus ir kitus vaikystės daiktus namų pamatuose kaip perėjimo iš vaikystės į pilnametystę simbolį“, – aiškina mokslininkė. 

Žiedo brangakmenis taip pat atitinka to meto tendencijas.

„Papuošalai, kuriuose auksas derinamas su ryškiaspalviais brangakmeniais, tokiais kaip granato akmuo, buvo gerai žinomi šiuo laikotarpiu, kai madai įtaką darė Rytų šalys, tokios kaip Indija ir Persija, – teigia tyrėjai. – Šios mados įtakos atsirado dėl Aleksandro Didžiojo užkariavimų ir dėl to atsivėrusių prekybos kanalų su šiais regionais.“

Tai toli gražu ne vienintelis helenistinis radinys Izraelyje, susijęs su Aleksandru Didžiuoju. 2023 m. archeologai paskelbė radę pakelėje palaidotą graikų kurtizanę, kuri buvo palaidota su puošniu bronziniu veidrodžiu. Mokslininkai mano, kad ši moteris lydėjo Makedonijos karaliaus kariuomenę, kai prieš 2300 metų mirė, rašo „Live Science“.