Dauguma žmonių miršta per „vilko valandą“. Ir tam yra mokslinis pagrindimas

Kada miršta daugiausia žmonių? Ligoninių statistika rodo, kad yra tam tikras nakties metas, kai mirtys registruojamos dažniausiai. Ar tai grynas sutapimas, paranormalių jėgų darbas, ar „vilko valanda“ turi mokslinį paaiškinimą?

„Vilko valanda“ arba „mirties valanda“ – šnekamosios kalbos terminas, daugeliui žmonių sukeliantis nemalonų šiurpuliuką, nes jame jungiamos senovės legendos ir moksliniai faktai. „Vilko valanda“ yra nuo 3 iki 4 valandos ryto (arba, kai kuriems, ryte).

Būtent tada miršta daugiausia žmonių. Ar tikrai? Pirmiausia pradėkime nuo to, kaip žmonės pradėjo atkreipti dėmesį į šį valandinį langą ir jį taip vadinti. Juk prieš kelis šimtus metų nebuvo ligoninių ir statistikos. Vis dėlto vilkų buvo.

Šis reiškinys savo šaknis turi folklore. Tai simbolizuoja laiką, kai naktis tamsiausia, pasaulis miega, o laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, vilkai, yra aktyviausi. Ir jie ieško aukų. Kadaise buvo tikima, kad šiuo metu riba tarp žmonių ir dvasių pasaulių išblunka.

Tai taip pat metafora didžiausio žmogaus neapsaugotumo, vienatvės ir susidūrimo su savo baimėmis laikotarpiui. Daugelis žmonių skundžiasi, kad šiomis valandomis jie patiria miego problemų, nerimo jausmą arba tiesiog pabunda be jokios aiškios priežasties.

Todėl egzistuoja ir terminas „velnio valanda“, t. y. 3:33 (pusė šėtoniško simbolio 666) arba 3:00 – atvirkštinė 15:00/3:00 popietės (Jėzaus mirties valandos) valanda, kuri patenka į panašų nakties ar ryto laiką. Tačiau tai susiję su kažkuo šiek tiek kitu, bet tam yra ir mokslinis paaiškinimas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrų sveikatos įvykių, įskaitant mirtį, rizika nėra tolygiai paskirstyta per visą dieną. T. y. yra paros laikų, kai tai nutinka dažniau.

Pavyzdžiui, 2012 m. Harvardo medicinos mokyklos paskelbtame straipsnyje „Genas padeda numatyti mirties laiką“ nustatyta, kad „bendrojoje populiacijoje žmonės dažniausiai miršta rytinėmis valandomis. Vidutiniškai apie 11 val.“

Tačiau straipsniuose dažnai pasirodo mitinė „vilko valanda“.

„Kai kuriose ataskaitose nurodoma, kad dauguma mirčių įvyksta naktį, o kritiškiausias laikotarpis yra nuo 3 iki 4 val. ryto. Tyrimai rodo, kad dauguma mirčių ligoninėse įvyksta šiuo laikotarpiu“, – rašė onkologinės chirurgijos gydytojas dr. A. K. Rajiv.

Gydytojas paaiškina, kad tai laikas, kai organizmas pradeda ruoštis kitos dienos veiklai. Šiuo laikotarpiu adrenalino ir priešuždegiminių hormonų lygis organizme yra žemiausias. Tai gali sukelti kvėpavimo takų susiaurėjimą. Tuo pačiu metu junginių, sukeliančių susitraukimus (spazmus), koncentracija yra didžiausia, o tai gali padidinti mirties riziką.

Šio reiškinio supratimo raktas yra cirkadinis ritmas. Tai mūsų vidinis, maždaug 24 valandų biologinis laikrodis, reguliuojantis miego ir pabudimo ciklus, hormonų gamybą, kūno temperatūrą, kraujospūdį ir daugelį kitų pagrindinių fiziologinių procesų.

Įdomu tai, kad Nacionalinės mokslų akademijos leidinyje paskelbtame tyrime „Šviesesnės naktys ir tamsesnės dienos prognozuoja didesnę mirtingumo riziką“ taip pat nurodomas bendras cirkadinio ritmo sutrikimų (pvz., per didelio šviesos poveikio naktį) poveikis padidėjusiai mirtingumo rizikai.

Nors „vilko valanda“ skamba kaip sąmokslo teorija, tiesa, kad rytai, o ne tik tarp 3:00 ir 4:00 val. nakties, yra metas, kai organizmas yra jautresnis. Statistika rodo, kad mirtys dažniau pasitaiko, be kita ko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos problemų.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš mūsų mirs tą valandą. Daug kas priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo. Kai kuriems žmonėms visiškai skirtingas paros laikas gali būti pavojingesnis. Svarbu suprasti savo cirkadinį ritmą ir užtikrinti, kad jo laikytumėtės.