JAV iškrito iš elito klubo. Jį valdo vokiečiai. „Gali daryti, ką nori“

Jungtinės Valstijos iškrito iš šalių, turinčių aukščiausius reitingus, grupės. Trigubų „A“ klube karaliauja vokiečiai. Vadinamojo skolos stabdžio sušvelninimas nesutrukdė „Moody's“ išlaikyti aukščiausio Berlyno reitingo.

„Moody's“ atliktas JAV reitingo sumažinimas nuo AAA iki AA1 buvo demonstratyvus garsios agentūros prisijungimas prie seserinių institucijų grupės, kurios tai jau buvo padariusios. Pirmoji tai padarė „S&P“ 2011 m., po to – „Fitch“ 2023 m., o dabar – „Moody's“.

Nors pirmąjį mažinimą lydėjo politinė ir investicinė audra, naujausias buvo daug švelnesnis. Prieš daugelį metų S&P turėjo išsamiai aiškintis politikams ir investuotojams, tačiau argumentai pasiekė plačią auditoriją, todėl vėlesni agentūrų atlikti palūkanų normų mažinimai nebuvo tokie šokiruojantys kaip pirmasis.

Good Morning from #Germany, one of just nine countries still holding a AAA credit rating—now that the U.S. has lost its top rating from Moody’s.
Among those nine, Germany stands out as the only major economy left with the highest rating. This top-tier credit score is one of… pic.twitter.com/fwTkNp5HTT

— Holger Zschaepitz (@Schuldensuehner) May 17, 2025

Juolab kad visų trijų agentūrų sprendimų pagrindimai buvo labai panašūs. „Moody's“ rašė, kad „iš eilės einančios JAV administracijos ir Kongresas nesugebėjo susitarti dėl priemonių, skirtų pakeisti didelių metinių fiskalinių deficitų ir didėjančių palūkanų išlaidų tendenciją“ (agentūra informaciją apie reitingo sumažinimą paskelbė tą pačią dieną, kai Kongresas atmetė vadinamąjį D. Trumpo išlaidų įstatymo projektą). Panašius kaltinimus amerikiečiams pateikė „S&P“, o po kelerių metų – ir „Fitch“.

„Moody's“ nuo 1917 m. išlaikė JAV trigubą A reitingą. 2023 m. ji perspėjo, kad šaliai gresia pavojus. Žemesnis kredito reitingas reiškia, kad šalies įsipareigojimai yra labiau rizikingi.

„Moody's“ JAV kredito reitingo sumažinimas yra ilgalaikės fiskalinio neatsakingumo tendencijos tęsinys, kuris galiausiai lems didesnes skolinimosi išlaidas viešajam ir privačiam sektoriams Jungtinėse Valstijose, „Reuters“ sakė rizikos draudimo fondo „Tolou Capital Management“ generalinis direktorius Spenceris Hakimianas.

Ilgalaikės vyriausybės obligacijų pajamingumas, kuris kyla krentant obligacijų kainoms, gali kilti ir sumažinus reitingą, nebent ekonomikos srityje atsirastų naujienų, kurios galėtų padidinti saugių iždo obligacijų paklausą, teigė S. Hakimianas.

Tačiau sunku įsivaizduoti, kad blogiausias scenarijus JAV išsipildytų. Pati „Moody's“ patvirtina, kad „Jungtinės Valstijos išlaikė išskirtinį kredito stiprumą, pavyzdžiui, dydį, atsparumą ir dinamiškumą, taip pat ir JAV dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, vaidmenį“.

Tačiau tai nekeičia fakto, kad Amerika turi rimtų fiskalinių problemų, kurias išspręsti pasiryžęs tik prezidentas Donaldas Trumpas. „Bank Pekao SA“ analitikai rašo, kad Jungtinės Valstijos jau daugelį metų veikia su dideliais (esant visiškam užimtumui siekiančiais net 7 procentus BVP) fiskaliniais deficitais, didėjančia valstybės skola ir santykinai mažomis galimybėmis generuoti biudžeto pajamas. Jų teigimu, JAV (palyginti su kitomis EBPO šalimis) atsilieka maždaug 7–8 procentiniais BVP biudžeto pajamų punktais.

Tuo pačiu metu palūkanų išlaidų našta JAV viešiesiems finansams yra neturinti precedento. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos sudaro 18 procentų biudžeto pajamų! „Pekao SA“ analitikų teigimu, vidutinėje išsivysčiusioje šalyje šis rodiklis siekia gana 3–5 procentus. Net ir šalyse, kurioms, kaip teigiama, gresia bankrotas, pavyzdžiui, Italijoje, Graikijoje ir Prancūzijoje, šis rodiklis siekia apie 7 %. Šalyse, vis dar turinčiose AAA reitingą, palūkanų išlaidų našta biudžeto pajamoms yra dešimt kartų mažesnė nei JAV. „Tiesą sakant, 18 procentų JAV rinkų įtrauktų šalį į besivystančių rinkų sąrašą.“

Jei Amerikos viešieji finansai atrodo taip blogai, kodėl JAV reitingas vis dar toks aukštas (AA1 vis dar yra aukščiausia reitingų lyga, pvz., „Moody's“ Lenkijai suteikia A2)? Esmė ir prasmė yra „amerikietiškas išskirtinumas“ arba, kaip teigia „Pekao SA“, rezervinės valiutos statuso, finansų rinkų likvidumo ir gylio bei nepaprastai didelės (palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis) Amerikos turto grąžos derinys.

Tačiau tai nekeičia fakto, kad Jungtinės Valstijos pasitraukė iš išskirtinio trigubo A klubo. Į jį įeina Kanada, Australija, Danija, Šveicarija ir, žinoma, Vokietija. Visose šiose šalyse įsipareigojimų nevykdymo rizika yra minimali, o finansų rinkų reitingai – aukšti.

„Moody's“ patvirtino aukščiausią Vokietijos reitingą visai neseniai, gegužės 9 d., t. y. po to, kai buvo suformuota nauja vyriausybė ir Bundestagas kovo mėnesį priėmė Konstitucijos pakeitimus, kuriais buvo reformuotas vadinamasis „skolos stabdys“, draudžiantis biudžeto deficitui padidėti daugiau nei 0,35 procento BVP. Įvesti pakeitimai numato, kad išlaidos kariuomenei, civilinei gynybai ir kibernetiniam saugumui viršys 1 procentą BVP. Nebus taikomi biudžeto apribojimai. Jam finansuoti bus galima imti paskolas.

Vokietija pakeitė savo konservatyvią poziciją dėl skolinimosi. Žinoma, ji nenuėjo tuo keliu, kad įklimptų į skolas tiek, kiek širdis trokšta, bet vis dėlto anksčiau tvirtoje užtvankoje atsirado įtrūkimas.

Tai nesutrukdė „Moody's“ išlaikyti aukščiausią Berlyno reitingą. Be to, ši institucija neprieštarauja, kad valstybė skatintų ekonomiką. „Moody's“ teigė, kad patvirtintas reitingas grindžiamas lūkesčiu, jog Vokietijos ekonomiką paskatins neseniai paskelbtas didelis fiskalinis paketas, skirtas investicijoms į viešąją infrastruktūrą. Sprendimas padidinti gynybos išlaidas taip pat prisideda prie „teigiamų perspektyvų“, kurios, anot agentūros, rodo Vokietijos gebėjimą ryžtingai veikti susidūrus su ekonominiais iššūkiais ir padidėjusia geopolitine rizika.

Trumpai tariant, valdžia gali daryti ką nori, jei tik žino, ko nori, rašo Stanislovas Kočotas.