„Įtrūko.“ Griūva visa Rusijos ekonomika

Krintančios naftos kainos, neįprastai sustiprėjęs rublis ir griežtesnės Vakarų sankcijos smogė Rusijos ekonomikos žaliavų „širdžiai“.

„Rosstat“ pranešė, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį naftos ir dujų gavybos įmonių grynasis pelnas sumažėjo beveik perpus.

Per tris mėnesius naftos ir dujų korporacijos, nuo kurių priklauso kas trečias biudžeto rublis, uždirbo 789,5 mlrd. rublių (8,8 mlrd. eurų), palyginti su 1,445 trilijono rublių (16 mlrd. eurų) prieš metus.

Naftos perdirbimo gamyklų pelningumas sumažėjo beveik iki nulio. Per ketvirtį naftos produktų gamintojai uždirbo 4,5 mlrd. rublių (50 mln. eurų) – 95,7 %, arba 23 kartus mažiau nei prieš metus.

Apskritai žaliavų pramonė, kuri sukuria 14 % Rusijos BVP ir pusę biudžeto pajamų, prarado 38 % grynojo pelno.

Naftos kompanijų sąskaitos tuštėja krentant naftos kainoms: jei sausio mėnesį barelis rusiškos „Ural“ naftos užsienyje buvo parduodamas už 66 JAV dolerius, tai kovo pabaigoje kaina nukrito iki 59 JAV dolerių, o gegužės pabaigoje – iki 52 JAV dolerių. „Bloomberg“ duomenimis, dėl to pajamos iš naftos eksporto užsienio valiuta sumažėjo iki žemiausio lygio per 2,5 metų – 1,2 mlrd. JAV dolerių per savaitę.

Tada Rusijos biudžetas „įtrūko“: gegužę RF pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 34 %, o penkių mėnesių deficitas buvo beveik tris kartus didesnis nei pradinis Finansų ministerijos planas – 3,4 trilijono rublių (38 mlrd. eurų), palyginti su 1,2 trilijono rublių.

Vakarų sankcijų griežtinimas – įtraukiant naujus „šešėlinio laivyno“ tanklaivius į juodąjį sąrašą ir sumažinant „kainų lubas“ nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį – žada „sunkius laikus“ naftos kompanijoms ir skausmą biudžetui, rašo Energetikos ir finansų instituto ekspertai.

Sankcijos jau taikomos 426 tanklaiviams – pusei Kremliaus „šešėlinio laivyno“, ir dauguma šių laivų buvo pašalinti iš pasaulinės naftos prekybos. Tačiau rusišką naftą, nors ji kainuoja mažiau nei 60 JAV dolerių, gabena Graikijos laivų savininkai, kurie atsisakys ją gabenti, jei „kainų lubos“ bus sumažintos.

Jei Jungtinės Valstijos prisijungs prie Europos sprendimo sumažinti kainų lubas, „tikėtina, kad gerokai sumažės jūrų naftos eksportas iš Rusijos Federacijos“ ir „dar labiau sumažės pajamos iš naftos antroje šių metų pusėje“, rašo IEF.

„Freedom Finance Global“ analitikas Vladimiras Černovas skaičiuoja, kad iždas gali prarasti 800 milijardų rublių (8,9 mlrd. eurų) pajamų iš naftos ir dujų.

Krentant kainoms, naftos kompanijos bandys sumažinti dividendų mokėjimus, kad liktų daugiau lėšų įmonių plėtrai brangių paskolų sąlygomis, tačiau valdžia tam priešinsis, mano Igoris Juškovas iš Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės.

„Yra daug problemų, kurios verčia įmonių vadovybę bent jau būti atsargią (su mokėjimais), o kita vertus, valstybė, kurioje jie turi dalį, norėdama užkamšyti biudžeto skylę, kuri auga, lobizuos dėl didesnių dividendų, kad į biudžetą patektų daugiau pinigų“, – aiškina I. Juškovas.

Jis neatmeta galimybės, kad vyriausybė svarstys galimybę padidinti mokesčių naštą naftos bendrovėms, kad padengtų biudžeto deficitą.