Marso atmosfera
.


Praeityje Marse tikrai buvo skysto vandens. Tačiau jauna Saulė buvo blausesnė už šiandieninę, tad net ir Žemei turėjo būti sunku išlaikyti pakankamai aukštą paviršiaus temperatūrą. Marsas nuo Saulės toliau ir yra mažesnis, tad atmosfera greičiausiai net ir senovėje buvo retesnė – ar tikrai ten temperatūra galėjo pakilti virš nulio?


Dar misijos pradžioje NASA marsaeigis Curiosity aptiko, jog pro planetos paviršių bent kai kur sunkiasi metano dujos.


Neseniai sraigtasparnis „Ingenuity“ susidūrė su sunkumais, kurie neleido tęsti jo misijos. Pagerbdama jį, NASA pavadino jo katastrofos vietą neįprastu pavadinimu.


Tuštuma susidarė dėl labai stipraus saulės vėjo atsiradimo, dėl kurio padidėjo Raudonosios planetos atmosfera.


Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemė. Pučiantys vėjai yra pagrindinis veiksnys, šiuo metu keičiantis Marso paviršių, nes planeta neturi tektoninių plokščių ir (greičiausiai) skysto vandens bei gyvybės.


Marsaeigis „Perseverance“ užfiksavo neįprastai didelį Marso viesulą. NASA mokslininkai teigia, kad šis darinys gali būti daugiau nei kilometro aukščio.


„Perseverance“ sukūrė pakankamai deguonies, kad suaugęs žmogus galėtų kvėpuoti 3 valandas.


Pasak agentūros, NASA marsaeigis „Curiosity“ pirmą kartą Marse užfiksavo „saulės spindulius“.


Praeityje Marso atmosfera buvo daug tankesnė, nei šiandien. Kaip Raudonoji planeta neteko atmosferos, iki galo nėra žinoma. Greičiausiai tai nutiko daugiausiai dėl Saulės vėjo, kuris nupūtė atmosferą į kosmosą, bet nežinia, kaip greitai, kada prasidėjo ir kada baigėsi.


Marso atmosfera gerokai skiriasi nuo žemiškosios: ji daug retesnė, sausesnė ir susideda beveik vien iš anglies dvideginio.


Marso kolonistai susidurs su įvairiais iššūkiais – nuo fizinių iki psichologinių. Vienas, tikrai ne menkiausias, iš jų – apsauga nuo kosminių spindulių, Saulės vėjo ir žalingos spinduliuotės.


Tyrėjai teigia, kad žmonės gali prisitaikyti gyventi Raudonojoje planetoje, bet taps visiškai kitokia rūšimi.