.


Ištyrus dešimtis tūkstančių fosilijų iš La Brea deguto karjerų Kalifornijoje, nerasta aiškių įrodymų, kad kuri nors iš šių rūšių evoliucionavo dėl žemėjančios temperatūros, kai žemyne plito ledo sienos – arba dėl vėlesnio atšilimo, pasibaigus ledynmečiui.


Tirpstantys ledynai keičia ne tik į vandenyną patenkančios šviesos kiekį, bet ir jo spalvą, sutrikdydamas fotosintezę ir subtiliai, bet giliai pakeisdamas Arkties ekosistemas, rašo scitechdaily.com.


Mokslininkai teigia, kad mūsų dantys yra jautrūs dėl to, kad išišsivystė iš senųjų stuburinių ir senųjų nariuotakojų jutiminio audinio, gyvenusių prieš 465 milijonus metų, „kūno šarvų“.


Vietoj pasenusių metodų sodininkas, kaip ir daugelis kitų, įvertino šiuolaikines technologijas. Anksčiau, laikydamasis tradicijų, susidurdavo su problemomis: silpni daigai, pageltę lapai, kreivi vaisiai.


Ištrauka iš amerikiečio neurologo Richardo Cytowic knygos „Akmens amžiaus smegenys ekranų eroje“, išleistos (anglų kalba) Massachusetso technologijos instituto leidykloje.
Richard E. Cytow


Urbanizacija vis sparčiau keičia mūsų planetos veidą – miestai plečiasi, o laukinė gamta priversta prisitaikyti. Paukščiai – vieni iš tų gyvūnų, kurie keičiasi greičiausiai.


Pasaulis pirmą kartą gavo unikalią progą pažvelgti į tai, kaip didžiuliai ledkalniai veikia vandenynų ekosistemas.


Gyvybė Žemėje turėjo nuo kažko prasidėti, ir mokslininkai mano, kad tas „kažkas“ yra LUCA – paskutinis universalus bendras protėvis (angl. Last Universal Common Ancestor). Šis į prokariotą panašus organizmas yra visų gyvų būtybių protėvis – nuo mažiausių bakterijų iki didingiausių mėlynųjų banginių.


Šiuolaikiniai žmonės išsiskiria gana mažais ir plokštais veidais, ypač palyginus su mūsų protėviais neandertaliečiais, kurių veidai buvo didesni, o nosys – ryškesnės.


Tai labai panašu į tai, kaip susidaro statinė elektra arba kaip debesyse susiformuoja žaibas.