„160 000. Rusijos karo mašina.“ Lietuva supama iš 2 pusių

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius iki liepos vidurio pašaukti 160 tūkst. naujų karių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog Maskvos karo mašina nesustos. 

„Tai sako, kad Rusijos karo mašina nesustos. Tie, kurie įsivaizduoja, kad pasiekę paliaubas arba taikos susitarimą mes galėsime grįžti į kažkokią prieš 2022 metus buvusią būklę, gyvena iliuzijose, nes to nebus“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras.

„Rusijos karo mašina ir toliau bus auginama, ji bus nukreipta pagrindine Vakarų strategine kryptimi, užpildant tas bazes, kurios dabar buvo paliktos, nes kariai ir technika yra Ukrainoje. Tai yra stipri žinia ir NATO. Mūsų gynyba ir atgrasymas turi būti greitinami ir stiprinami“, – pabrėžė jis.

Kremliaus planas į privalomąją karinę tarnybą šaukti 160 tūkst. naujų karių – didesnis nei per ankstesnius šaukimus. 2024 metais šis skaičius buvo 150 tūkst., o 2022-aisiais, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, – 134,5 tūkstančio. 

Rusijos Gynybos ministerijai teigiant, kad šaukimas nesusijęs su invazija Ukrainoje, Kyjivas sako, į nelaisvę paimantis rusų šauktinių.

Pernai V. Putinas nurodė Rusijai padidinti savo kariuomenę iki 1,5 mln. tikrosios karo tarnybos karių. Tai reikštų padidinimą maždaug 180 tūkst. karių per trejus metus.

Be šaukimo į kariuomenę, Rusija kariauti Ukrainoje pagal kontraktus pasamdė šimtus tūkstančių vyrų, siūlydama didelius atlyginimus ir dideles priemokas už registraciją.

Kuo Rusijos 160 tūkst. naujų karių šaukimas gali grėsti Lietuvai

1. Nuolatinė karinę grėsmę palaikanti Rusija šalia Lietuvos sienų

• Rusijos pajėgų stiprinimas reiškia, kad dalis šauktinių ir kontraktininkų ilgainiui dislokuosis vakarų kryptimi (Kaliningradas, pasienio bazės prie Baltarusijos).

• Lietuva gali patirti spaudimą stiprinti savo karinį buvimą pasienyje, nuolat gyventi padidinto parengimo režimu.

2. Mobilizacijos „atsargų kaupimas“ galimiems hibridiniams veiksmams

• Didesnės kariuomenės turėjimas leidžia Rusijai lanksčiau vykdyti provokacijas, inscenizuoti krizes ar remti hibridinius incidentus (pvz., pasienio destabilizaciją Baltarusijos kryptimi).

• Lietuvai reikia ruoštis ne tik atviroms grėsmėms, bet ir „pilkosioms zonoms“ (netikėti pasienio incidentai, civiliniai-karo scenarijai).

3. Slėgis NATO rytiniam flangui ir testavimas

• Stiprinant pajėgas, Maskva galėtų bandyti „testuoti“ NATO kolektyvinio atsako greitį ar ryžtą, ypatingai mažesnių sąjungininkių – tokių kaip Lietuva – kryptimi.

• Gali daugėti karinių pratybų prie Lietuvos sienų, simuliuojančių puolimo scenarijus.

4. Ilgalaikis išsekimo strategijos pavojus

• Nuolatinis spaudimas karine jėga privers Lietuvą ilgą laiką išlaikyti aukštą gynybos išlaidų lygį, spaudžiant ekonomiką ir visuomenę.

• Tikėtina, kad Kremlius sieks silpninti Lietuvos vidaus atsparumą (per propagandą, informacines operacijas), naudodamas karinio spaudimo foną.

5. Baltarusijos rizikos didėjimas

• Baltarusija, kaip Rusijos sąjungininkė, taps dar labiau militarizuota, naudojama kaip bazė rusų šauktiniams ir kontraktininkams.

• Dėl to Lietuva gaus papildomą karinio spaudimo vektorių – ne tik iš Kaliningrado, bet ir iš pietryčių, per Baltarusiją.

Išvada: Lietuvai būtina ruoštis ilgalaikiam spaudimui iš dviejų pusių.